Luko 16:1-31
16 Paskui Jėzus kalbėjo ir mokiniams: „Vienas turtingas žmogus turėjo prievaizdą. Tas buvo jam apskųstas, kad švaisto jo turtą.
2 Žmogus jį pasikvietė ir pasakė: ‘Ką aš girdžiu apie tave? Pateik savo prievaizdos ataskaitą, nes nebegalėsi prievaizdu būti.’
3 Šis tarė sau: ‘Ką darysiu, kad šeimininkas atima iš manęs prievaizdo darbą? Kasti nepajėgčiau, o elgetauti gėda.
4 Jau žinau, ką padarysiu, kad žmonės mane priimtų į savo namus, kai būsiu atleistas iš tarnybos.’
5 Pasišaukęs savo šeimininko skolininkus po vieną, jis tarė pirmajam: ‘Kiek esi skolingas mano šeimininkui?’
6 Tas atsakė: ‘Šimtą batų* aliejaus.’ Prievaizdas tarė: ‘Imk savo skolos raštą, sėsk ir skubiai rašyk: penkiasdešimt.’
7 Paskui klausė kito: ‘O tu kiek skolingas?’ Šis atsakė: ‘Šimtą korų* kviečių.’ Prievaizdas tarė: ‘Imk savo skolos raštą ir rašyk: aštuoniasdešimt.’
8 Šeimininkas pagyrė suktąjį prievaizdą, kad jis sumaniai pasielgė. Mat šio pasaulio* sūnūs, tvarkydami reikalus su savo amžininkais*, elgiasi sumaniau negu šviesos sūnūs.+
9 Sakau jums: pasinaudodami niekingais turtais+ įsigykite sau draugų, kad jie, kai tų turtų nebeliks, priimtų jus į amžinąsias buveines.+
10 Kas patikimas menkiausiuose dalykuose, tas patikimas ir dideliuose, o kas nepatikimas menkiausiuose, tas nepatikimas ir dideliuose.
11 Tad jeigu nepasirodysite patikimi tvarkydami niekinguosius turtus, kas jums patikės tai, kas iš tikro vertinga?
12 Ir jeigu nepasirodysite patikimi tvarkydami, kas priklauso kitam, argi galėsite tikėtis ko nors sau?+
13 Nė vienas tarnas negali vergauti dviem šeimininkams: vieno jis nekęs ir jį niekins, o kitą mylės ir bus prie jo prisirišęs. Negalite vergauti kartu ir Dievui, ir turtams.“+
14 Visa tai girdėdami fariziejai šaipėsi iš jo, mat jie mėgsta pinigus.+
15 Todėl Jėzus jiems pasakė: „Jūs dedatės teisūs žmonių akyse,+ bet Dievas pažįsta jūsų širdis.+ Kas žmonių aukštinama, Dievo akyse yra bjaurastis.+
16 Įstatymas ir Pranašai buvo iki pasirodant Jonui. O nuo tada skelbiama geroji naujiena apie Dievo Karalystę ir visokie žmonės į ją veržiasi.+
17 Išties, greičiau dangus ir žemė praeis, negu bent vienas Įstatymo raidės brūkšnelis liks neįvykdytas.+
18 Kas išsiskiria su žmona ir veda kitą, svetimauja. Ir kas išsiskyrusiąją veda, tas irgi svetimauja.+
19 Buvo vienas turtingas žmogus. Jis vilkėjo purpuru ir drobe, kasdien mėgavosi ištaigingu gyvenimu.
20 Prie jo vartų atnešdavo vieną votimis aptekusį elgetą, vardu Lozorius.
21 Šis troško pasisotinti tuo, kas nukrisdavo nuo turtuolio stalo. Dar ir šunys atbėgę laižydavo jo votis.
22 Galiausiai elgeta numirė ir buvo angelų nuneštas į Abraomo prieglobstį*.
Turtuolis irgi mirė ir buvo palaidotas.
23 Kape* kentėdamas jis pakėlė akis ir iš tolo išvydo Abraomą ir jo prieglobstyje Lozorių.
24 Tada jis sušuko: ‘Tėve Abraomai, pagailėk manęs ir atsiųsk Lozorių, kad pamirkęs vandenyje savo piršto galiuką atvėsintų man liežuvį, nes labai kankinuosi šitoje liepsnoje!’
25 Tačiau Abraomas pasakė: ‘Vaike, prisimink, kad gyvendamas tu sotinaisi gėrybėmis, o Lozoriui teko kentėti. Jis dabar čia guodžiamas, o tu kankiniesi.
26 Be to, tarp mūsų ir jūsų yra atverta didelė praraja, kad norintys negalėtų persikelti nei iš čia pas jus, nei iš jūsų pas mus.’
27 Anas tarė: ‘Jei taip, tėve, prašau nusiųsti jį į mano tėvo namus.
28 Aš turiu penkis brolius, tegul jis juos perspėja*, kad ir jie nepatektų į šią kančių vietą.’
29 Bet Abraomas atsakė: ‘Jie turi Mozę ir Pranašus – jų tegul klauso.’+
30 Turtuolis tarė: ‘Ne ne, tėve Abraomai! Jei pas juos nueitų kuris nors iš mirusiųjų, jie atgailautų.’
31 Tačiau jis atsakė: ‘Jeigu jie neklauso Mozės+ ir Pranašų, nebus įtikinti, jei kas ir prisikeltų iš mirusių.’“
