Luko 3:1-38

  • Jonas pradeda savo veiklą (1, 2)

  • Jonas skelbia, kad reikia krikštytis (3–20)

  • Jėzaus krikštas (21, 22)

  • Jėzaus Kristaus genealogija (23–38)

3  Penkioliktaisiais Tiberijaus Cezario valdymo metais, Poncijui Pilotui esant Judėjos valdytoju, Erodui*+ esant Galilėjos tetrarchu*, jo broliui Pilypui – Iturėjos ir Trachonitidės krašto tetrarchu, Lisanijui – Abilenės tetrarchu,  prie vyriausiojo kunigo Ano ir prie Kajafo,+ Zacharijo sūnų Joną dykumoje+ pasiekė Dievo žodis.+  Taigi Jonas keliavo po visą pajordanę skelbdamas žmonėms, kad reikia krikštytis ir taip parodyti atgailą, vedančią į nuodėmių atleidimą,+  kaip pranašo Izaijo knygoje parašyta: „Girdėti balsas šaukiančio dykumoje: ‘Paruoškite Jehovai kelią, ištiesinkite jam takus!+  Kiekvienas slėnis tebūna užpiltas, kiekvienas kalnas ir kalva nulyginti, vingiai ištiesinti, duobėti keliai tebūna lygūs.  Ir visi žmonės išvys, kaip nuo Dievo ateis išgelbėjimas.’“+  Ateinančioms pas jį krikštytis minioms Jonas kalbėjo: „Angių paderme, kas jus įtikino, kad galite pabėgti nuo ateinančios rūstybės?+  Duokite vaisių, priderančių atgailai. Ir nesiteisinkite: ‘Mūsų tėvas – Abraomas.’ Aš jums sakau, kad Dievas gali ir iš šitų akmenų pakelti Abraomui vaikų.  Juk kirvis jau pridėtas prie medžių šaknų. Kiekvienas medis, neduodantis gerų vaisių, bus nukirstas ir įmestas į ugnį.“+ 10  Minios Joną klausdavo: „Tai ką turėtume daryti?“ 11  Jis atsakydavo: „Kas turi dvi palaidines*, tepasidalija su neturinčiu. Kas turi ko valgyti, irgi tegul pasidalija.“+ 12  Netgi mokesčių rinkėjai ėjo krikštytis+ ir klausė jį: „Mokytojau, ką turėtume daryti?“ 13  Jonas jiems sakė: „Nereikalaukite daugiau, negu nustatyta.“+ 14  Kariai irgi klausdavo: „Ką turime daryti?“ Jiems Jonas atsakydavo: „Nieko neapiplėšinėkite ir melagingai nekaltinkite+ – tenkinkitės savo išlaikymu*.“ 15  Žmonės buvo apimti lūkesčių ir visi širdyje apie Joną svarstė: „Ar tik nebus jis Kristus?“+ 16  Jonas visiems į tai sakė: „Aš, tiesa, jus krikštiju vandenyje, bet ateina galingesnis už mane. Nesu vertas nė sandalų dirželių jam atrišti.+ Jis krikštys jus šventąja dvasia ir ugnimi.+ 17  Rankoje jis turi vėtyklę. Jis suvalys viską nuo savo grendymo – kviečius supils į svirną, o pelus sudegins neužgesinama ugnimi.“ 18  Jis ir daugeliu kitokių paraginimų mokė žmones ir skelbė jiems gerąją naujieną. 19  Jonas barė tetrarchą Erodą – peikė dėl jo brolio žmonos Erodiados ir dėl kitų nedorų darbų. 20  Už tai Erodas įmetė jį į kalėjimą, taip padarydamas dar vieną piktadarybę.+ 21  Visiems žmonėms krikštijantis, Jėzus irgi buvo pakrikštytas.+ Jam meldžiantis atsivėrė dangus+ 22  ir ant jo regimu* pavidalu, tarsi balandis, nusileido šventoji dvasia. Tada iš dangaus pasigirdo balsas: „Tu esi mano mylimasis Sūnus. Tavimi aš džiaugiuosi.“+ 23  Kai pradėjo savo tarnystę, Jėzus+ buvo trisdešimties metų.+ Jis buvo, kaip apie jį ir manė,sūnus Juozapo,+šis – Elio, 24  šis – Matato,šis – Levio,šis – Melchio,šis – Janajo,šis – Juozapo, 25  šis – Matatijo,šis – Amoso,šis – Naumo,šis – Heslio,šis – Nagajo, 26  šis – Maato,šis – Matatijo,šis – Semeino,šis – Josecho,šis – Jodos, 27  šis – Joanano,šis – Resos,šis – Zerubabelio,+šis – Šaltielio,+šis – Nerio, 28  šis – Melchio,šis – Adijo,šis – Kosamo,šis – Elmadamo,šis – Ero, 29  šis – Jėzaus,šis – Eliezero,šis – Jorimo,šis – Matato,šis – Levio, 30  šis – Simeono,šis – Judo,šis – Juozapo,šis – Jonamo,šis – Eliakimo, 31  šis – Melėjo,šis – Menos,šis – Matatos,šis – Natano,+šis – Dovydo,+ 32  šis – Jesės,+šis – Jobedo,+šis – Boazo,+šis – Salmono,+šis – Nachšono,+ 33  šis – Aminadabo,šis – Arnio,šis – Hecrono,šis – Pereco,+šis – Judo,+ 34  šis – Jokūbo,+šis – Izaoko,+šis – Abraomo,+šis – Teracho,+šis – Nahoro,+ 35  šis – Serugo,+šis – Reuvo,+šis – Pelego,+šis – Ebero,+šis – Šelacho,+ 36  šis – Kainamo,šis – Arpachšado,+šis – Semo,+šis – Nojaus,+šis – Lamecho,+ 37  šis – Metušelacho,+šis – Henocho,šis – Jeredo,+šis – Maleleelio,+šis – Kainamo,+ 38  šis – Enošo,+šis – Seto,+šis – Adomo,+šis – Dievo.

Išnašos

Romos imperatoriaus statytinis.
T. y. Erodui Antipui. Žr. žodynėlyje „Erodai“.
Arba „antrą palaidinę“.
Arba „atlygiu“.
Pažod. „kūnišku“.