Mokytojo 11:1-10

  • Neleisk savo rankai ilsėtis (1–8)

    • Mesk savo duoną į vandenis (1)

    • Sėklą sėk ryte ir vakare (6)

  • Džiaukis, jaunuoli, bet turėsi atsiskaityti Dievui (9, 10)

11  Mesk savo duoną į vandenis,+ tada po daugelio dienų ją atrasi.+  Pasidalyk tuo, ką turi, su septyniais ar net aštuoniais,+ nes nežinai, kokia nelaimė žemėje gali įvykti.  Jei jau debesys pritvinkę, jie palaistys žemę lietumi; jei medis virsta – ar pietų, ar šiaurės pusėn, – tai kurion pusėn virsta, ten ir nuvirs.  Kas žiūri vėjo, tas nesės; kas žvalgosi į debesis, nenuims derliaus.+  Kaip tau nežinoma dvasios veikmė nėščiosios vaisiaus kauluose,+ taip nežinomi ir Dievo darbai – darbai to, kuris daro viską.+  Sėk sėklą ryte, neleisk savo rankai ir vakare ilsėtis.+ Juk nežinai, kuris darbas pasiseks, – tas ar anas, o gal abu bus sėkmingi.  Šviesa yra maloni, džiaugiasi akys matydamos saulę.  Jei žmogus gyventų daugybę metų, tesidžiaugia kiekviena diena+ žinodamas, kad gali būti daug juodų dienų. Ir visa, kas bus, – tuštybė.+  Džiaukis, jaunuoli, kol esi jaunas, leisk savo širdžiai mėgautis savo jaunyste. Eik, kur širdis tave veda, kur akys tave traukia. Tik nepamiršk, kad už viską turėsi atsiskaityti Dievui.+ 10  Atitolink rūpesčius nuo savo širdies, saugok savo kūną nuo žalingų dalykų, nes jaunystė ir gyvenimo aušra yra tuštybė.+

Išnašos