Morkaus 2:1-28
2 Tačiau po kelių dienų Jėzus vėl atėjo į Kafarnaumą, ir pasklido žinia, kad jis namuose.+
2 Tenai susirinko tiek daug žmonių, kad nebeliko vietos, netgi prie durų, ir jis pradėjo skelbti jiems žodį.+
3 Tuomet pas Jėzų atnešė paralyžiuotą žmogų. Jį nešė keturiese.+
4 Negalėdami dėl minios prieiti prie Jėzaus, jie virš tos vietos nuardė stogą ir padarę* angą nuleido per ją gultą su paralyžiuotuoju.
5 Matydamas jų tikėjimą+ Jėzus tarė paralyžiuotajam: „Vaike, tavo nuodėmės atleistos.“+
6 Ten buvo ir keletas Raštų aiškintojų. Sėdėdami jie mąstė širdyje:+
7 „Kodėl šitas taip kalba? Jis piktžodžiauja! Kas kitas, jei ne Dievas, gali atleisti nuodėmes?“+
8 O Jėzus tuojau perpratęs*, kad jie šitaip svarsto, pasakė: „Kodėl širdyje taip svarstote?+
9 Ką lengviau pasakyti paralyžiuotajam: ar ‘tavo nuodėmės atleistos’, ar ‘kelkis, pasiimk neštuvus ir vaikščiok’?
10 Tačiau kad žinotumėte Žmogaus Sūnų+ turint galią žemėje atleisti nuodėmes,+ – tada jis kreipėsi į paralyžiuotąjį, –
11 sakau: kelkis, imk savo gultą ir eik namo.“
12 Vyras atsikėlė, visų akivaizdoje tuojau pasiėmė gultą ir išėjo. Žmonės buvo apstulbę ir šlovino Dievą sakydami: „Niekad nieko panašaus nesame matę!“+
13 Kartą Jėzus vėl nuėjo prie ežero. Prie jo ėmė rinktis minios žmonių, ir jis juos mokė.
14 Eidamas toliau jis pamatė Alfiejaus sūnų Levį, sėdintį mokesčių rinkykloje, ir tarė jam: „Sek paskui mane.“ Šis pakilo ir nusekė paskui jį.+
15 Vėliau, kai Jėzus svečiavosi Levio namuose, kartu su juo ir jo mokiniais prie stalo buvo daug mokesčių rinkėjų ir nusidėjėlių. Daugelis ten esančių buvo jo sekėjai.+
16 Raštų aiškintojai iš fariziejų, pamatę Jėzų valgant su nusidėjėliais ir mokesčių rinkėjais, jo mokiniams sakė: „Jis valgo su mokesčių rinkėjais ir nusidėjėliais?!“
17 Tai išgirdęs Jėzus jiems tarė: „Ne stipriesiems reikia gydytojo, o ligoniams. Aš atėjau kviesti ne teisiųjų, o nusidėjėlių.“+
18 Jono mokiniai ir fariziejai laikėsi pasninko. Jie atėjo ir paklausė Jėzaus: „Jono mokiniai ir fariziejų mokiniai laikosi pasninko, o kodėl nepasninkauja tavo mokiniai?“+
19 Jėzus atsakė: „Kodėl jaunikio+ draugai turėtų pasninkauti, jei jaunikis yra su jais? Kol jaunikis su jais, jie negali pasninkauti.
20 Tačiau ateis dienos, kai jaunikis bus iš jų atimtas,+ ir tada, tomis dienomis, jie pasninkaus.
21 Seno apsiausto niekas nelopo naujo* audinio lopu. Jeigu lopytų, naujas audinys susitraukęs išplėštų senajame dar didesnę skylę.+
22 Ir niekas nepila jauno vyno į senus vynmaišius. Jeigu piltų, vynas juos suplėšytų, ir tiek vynas, tiek vynmaišiai pražūtų. Jauną vyną pila į naujus vynmaišius.“
23 Kartą šabo dieną Jėzus ėjo per javų laukus. Jo mokiniai pakeliui ėmė skabyti varpas.+
24 Tad fariziejai jam sakė: „Žiūrėk! Kodėl jie per šabą daro, kas neleistina?“
25 Bet Jėzus jiems tarė: „Ar nesate skaitę, ką darė Dovydas, kai jis ir jo vyrai buvo išalkę ir neturėjo maisto?+
26 Anot pasakojimo apie vyriausiąjį kunigą* Abjatarą,+ įėjęs į Dievo Namus, jis valgė atnašinės duonos ir davė buvusiems su juo, nors jos niekam nebuvo leistina valgyti, tik kunigams.“+
27 Ir Jėzus jiems pasakė: „Šabas duotas žmogui,+ o ne žmogus šabui.
28 Žmogaus Sūnus yra ir šabo Viešpats.“+
