Nahumo 2:1-13
2 Tas, kuris tautas išblaško, pakilo prieš tave*.+
Budėk tvirtovėse,stebėk kelią!
Tvirtai susijuosk strėnas, sukaupk visas jėgas!
2 Juk Jehova grąžins Jokūbui šlovę,grąžins šlovę Izraeliui,nors niokotojai juos nuniokojo,+jų ūglius sunaikino.
3 Jo galiūnų skydai raudonai dažyti,karių drabužiai tamsiai raudoni.
Dieną, kai jis ruošiasi mūšiui,lyg ugnis tviska jo kovos vežimų apkaustai,kadagio ietimis jo vyrai mosuoja.
4 Kovos vežimai gatvėmis skuba lyg pašėlę,pirmyn atgal per aikštes lekia.
Jie šviečia kaip deglai, švysčioja kaip žaibai.
5 Jis* sušauks savo karžygiusir jie žygiuos klupdami:prie miesto sienų skubinsis,statys gynybos užtvarą.
6 Upių vartai atsiversir rūmai sutirps*.
7 Viskas nuspręsta – ją* apnuogina ir išveda.
Aimanuoja jos vergės, gailiai ulbauja lyg balandžiai,iš sielvarto mušasi į krūtinę*.
8 Nuo seno Ninevė+ buvo lyg užtvenkti vandenys.
Dabar jie bėga!
„Sustokit! Sustokit!“
Bet nė vienas neatsigręžia.+
9 Grobkite sidabrą! Grobkite auksą!
Turtų čia begalė,visokiausių brangenybių prikrauta.
10 Miestas tuščias, nuniokotas, nusiaubtas...+
Žmonių širdys stingsta iš baimės, keliai linksta, kinkos dreba,visų veidai išblyškę.
11 Kas nutiko tai liūtų landynei,+ kur jauni liūtai gaudavo paėstiir iš kur liūtas nieko nebijodamasišeidavo su savo jaunikliu?
12 Užtektinai pridraskė liūtas grobio jaunikliams,prismaugė jo savo liūtėms,prinešė grobio į savo guolius,į savo landynes – to, ką sudraskė.
13 „Štai aš einu prieš tave, – tai Jehovos, kareivijų Viešpaties, žodis.+ –
Tavo kovos vežimus paleisiu dūmais,+tavo jaunus liūtus suris kalavijas.
Padarysiu galą tavo medžioklei žemėje,ir tavo pasiuntinių balso nebesigirdės.“+
