Nahumo 3:1-19
3 Vargas kraują liejančiam miestui!
Visas jis pilnas apgaulės ir plėšikavimo,jis nesiliauja grobęs.
2 Pliaukši botagas, darda ratai,žirgas šuoliuoja, lekia vežimas.
3 Raitelis joja, švytuoja kalavijas, žiba ietis.
Gausybė nužudytųjų, krūvos lavonų,negyvėlių be skaičiaus.
Per jų kūnus žengdami žmonės klupinėja.
4 Ir visa tai – dėl tos pasileidėlės paleistuvysčių,dėl tos patrauklios viliokės, sumanios kerėtojos,kuri savo paleistuvavimu suvedžioja tautas, savo kerais – gimines.
5 „Štai aš einu prieš tave, – tai Jehovos, kareivijų Viešpaties, žodis.+ –
Aš užversiu sijoną tau ant galvos,parodysiu tautoms tavo nuogumą,karalystėms – tavo gėdą.
6 Purvais tave apdrėbsiu,paversiu bjaurastimiir pajuokos reginiu.+
7 Kas tik tave matys, bėgs šalin+ sakydami:‘Ninevė nuniokota!
Kas ją beužjaus?’
Kurgi rasti tau guodėjų?
8 Ar esi geresnė už No Amoną*,+ kuris stovėjo prie Nilo kanalų?+
Vandenys jį supo iš visų pusių,jūra buvo jo turtai, jūra buvo jo mūrai.
9 Etiopija jam buvo neišsenkamas galios šaltinis, kaip ir visas Egiptas.
Pagalbą jam teikė Putas+ ir libiai.+
10 Bet ir jį išvedė tremtin,išvarė į nelaisvę.+
Jo vaikus traiškė visuose gatvių kampuose,dėl jo garbingųjų metė burtą,visus jo didžiūnus sukaustė grandinėmis.
11 Ir tu būsi nugirdyta,+tu iš akių pradingsi.
Ir tu ieškosi prieglobsčio nuo priešo.
12 Visos tavo tvirtovės – kaip figmedžiai, sunokinę ankstyvąsias figas.
Jeigu juos papurtytum, figos kristų tiesiai valgančiam į burną.
13 Tavo kariai – kaip moterys,tavo krašto vartai plačiai atsivers priešams,ugnis praris tavo vartų skląsčius.
14 Semkis vandens apgulos metui,+stiprink savo tvirtoves,lipk į purvą ir mink molį,darykis plytų!
15 Vis tiek ugnis tave praris,kalavijas tave pakirs+ –praris it jauni skėriai.+
Būk tokia gausi kaip jaunų skėrių būriai!
Būk gausi kaip skėriai!
16 Tavo pirklių daugiau nei žvaigždžių danguje.
Jaunas skėrys išsineria iš odos ir nuskrenda.
17 Tavo sargybiniai – kaip skėriai,tavo vadai – kaip skėrių būrys.
Šaltą dieną jie tūno sutūpę ant mūro,o saulei suspindus nuskrenda,ir niekas nežino, kur jie.
18 Snaudžia tavo ganytojai, Asirijos karaliau,sėdi savo buveinėse tavo didžiūnai.
Tavo žmonės po kalnus išblaškyti,ir nėra kas juos surinktų.+
19 Nelaimėje tau niekas nepadės,tavo žaizda nepagydoma.
Kas tik išgirs apie tave šią žinią, rankom plos.+
Juk kas gi nėra nukentėjęs nuo tavo nežaboto žiaurumo?“+
Išnašos
^ T. y. už Tėbus.
