Psalmynas 109:1-31

  • Prislėgtojo malda

    • „Jo pareigos kitam teatitenka“ (8)

    • Dievas stovi vargšo dešinėje (31)

Vadovui. Dovydo psalmė. 109  Dieve, mano šlove,+ netylėk!   Nedorėliai, klastūnai prieš mane burnoja,plaka melagingu liežuviu,+   apspitę beria neapykantos žodžius,visai be priežasties mane užpuola.+   Į mano meilę kaltinimais jie atsako,+tačiau aš nepaliauju melstis.   Už gera jie atlygina piktu,+už meilę neapykanta atmoka.+   Nedorą žmogų atiduok nedorėliui,testovi kaltintojas jo dešinėje,   teisme jį tepasmerkia,net jo malda tebūna palaikyta nuodėme.+   Tebūna mãža jo dienų,+jo pareigos* kitam teatitenka.+   Telieka jo vaikai našlaičiais,o jo žmona – našle. 10  Vaikai jo teklajoja elgetaudami,iš savo sugriautų namų teeina maisto sau ieškoti. 11  Tepasiglemžia skolintojas visa, ką jis turi,jo turtą svetimieji teišplėšia. 12  Te niekas neparodo jam gerumo*,našlaičių jo vaikų tenepagaili. 13  Visi jo palikuoniai tepražūva,+jų vardas tepranyksta su ateinančia karta. 14  Jo protėvių kaltės tenepamiršta Jehova+ir nuodėmė jo motinos teneišdyla. 15  Te nuolat mena Jehova, ką jie yra padarę,ir žemėje teištrina jų atminimą.+ 16  Juk nesirūpino tasai žmogus daryti gera*,+persekiojo jis vargdienį,+ vargšą ir prislėgtaširdį,kėsinosi jį nužudyti.+ 17  Patiko svaidytis jam prakeiksmais, todėl ir pats prakeiktas buvo. Kitų nelaimino, todėl ir pats palaiminimo nesulaukė. 18  Jis apsivilko prakeiksmais tarytum drabužiu,jie lyg vanduo į kūną sutekėjo,įsiskverbė į kaulus lyg aliejus. 19  Tegul tie prakeiksmai jį patį lyg apsiaustas gaubs,+tebus jie tartum juosta, kuria jis nuolat juosi. 20  Taip mano kaltintojui teatmoka Jehova+ir tiems, kurie man pikta linki. 21  Jehova, Visavaldi,padėk man dėlei savo vardo!+ Vaduoki, nes gera tava ištikimoji meilė.+ 22  Juk aš bejėgis, vargšas,+širdis man sužeista krūtinėj.+ 23  Nykstu aš kaip šešėlis,šalin esu nublokštas it skėrys. 24  Nuo pasninko man linksta keliai,sulysęs aš, išsekęs. 25  Jiems pajuoka tapau,+jie šaiposi* mane išvydę.+ 26  Padėk, Jehova, mano Dieve! Ištikimąja savo meile gelbėk! 27  Težino jie, kad tai tava ranka,kad tu, Jehova, gelbsti. 28  Tu laiminki, o jie tegu sau keikiair prieš mane pakilę tebūnie sugėdinti,o tavo tarnas tesidžiaugia. 29  Te mano kaltintojai negarbe apsivelka,lyg apsiaustu teapsisiaučia gėda.+ 30  Širdingai šlovinsiu Jehovą savo lūpomis,prieš susirinkusią daugybę šlovinsiu,+ 31  nes vargšo dešinėj jis stoviir gelbsti jį nuo pasmerkėjų.

Išnašos

Arba „jam patikėta priežiūros tarnystė“.
Arba „ištikimosios meilės“.
Arba „rodyti ištikimąją meilę“.
Pažod. „kraipo galvą“.