Psalmynas 141:1-10

  • Prašoma, kad Dievas apsaugotų

    • „Mano malda tebus it smilkalai“ (2)

    • Tegu teisusis drausmina – tai lyg aliejus (5)

    • Nedorėliai įklius į savo tinklą (10)

Dovydo psalmė. 141  Tavęs šaukiuosi, o Jehova!+ Skubėk man į pagalbą,+išgirski mano šauksmą!+   Mano malda tebus it smilkalai,+ tavo akivaizdoje suruošti,+viršun iškeltos mano rankos – lyg vakarinė javų atnaša.+   Jehova, pastatyk sargybinį man prie burnos,prie mano lūpų durų – sargą.+   Neleiski mano širdžiai palinkti į blogybę,+kad neičiau su nedorėliais blogų darbų daryti. Jų skanėstais aš nesivaišinsiu.   Tegu mane teisusis plaka, nes tai ištikimoji meilė,+tegu jis drausmina – tai lyg aliejus mano galvai,+kurio aš neatsisakau.+ Jei ir nelaimė jį ištiktų, melsiuosi už jį.   Nors jų teisėjai nuo uolos nustumiami,klausysis žmonės mano žodžių, nes jie malonūs.   Kaip žemės grumstai, arklo išversti,prie kapo* žiočių guli mūsų kaulai.   Bet mano akys žvelgia į tave, Jehova, Visavaldi,+aš prie tavęs glaudžiuosi. Gyvasties man neatimki!   Saugoki, kad neįpulčiau į jų paspęstus spąstus,į piktadarių žabangus. 10  Nedorėliai visi įklius į savo tinklą,+o aš praeisiu saugiai.

Išnašos

Arba „Šeolo“. Žr. žodynėlį.