Psalmynas 147:1-20

  • Dievas šlovinamas už savo rūpestingumą ir didžius darbus

    • „Jis gydo tuos, kurių širdis sugniužusi“ (3)

    • Kiekvieną žvaigždę jis vadina vardu (4)

    • „Kloja sniegą jis it kokią vilną“ (16)

147  Šlovinkite Jahą!* Gera giedoti gyrių mūsų Dievui,malonu jį šlovinti – jis šito vertas!+   Jehova Jeruzalę atstato,+renka išblaškytus Izraelio žmones.+   Jis gydo tuos, kurių širdis sugniužusi,aptvarsto jų žaizdas.   Žvaigždes jis suskaičiuoja,kiekvieną jų vardu vadina.+   Mūsų Viešpats didis ir labai galingas,+jo išmanymo neišmatuosi.+   Jehova romiuosius pakelia,+o nedoruosius bloškia žemėn.   Giedokite Jehovai padėką,lyra pritardami giedokit mūsų Dievui –   tam, kuris debesimis aptraukia dangų,siunčia lietų žemei+ir želdo žolę+ kalnuose.   Gyvuliams jis duoda ėdesio,+varniukams – lesalo, kai tie jo prašo.+ 10  Ne žirgo stiprumu jis gėrisi+ir ne bėgiko greitumu jis žavisi.+ 11  Mieli yra Jehovai tie, kurie jo bijo+ir į jo ištikimą meilę deda viltis.+ 12  Aukštinki Jehovą, o Jeruzale! Šlovink savo Dievą, o Sione! 13  Jis tavo vartų užkaiščius sutvirtina,jis tavo sūnus laimina, 14  jis taiką tavo ribose laiduoja,+kviečiais geriausiais sotina tave.+ 15  Įsakymą jis siunčia žemei,jo žodis sparčiai skrieja. 16  Ant žemės kloja sniegą jis it kokią vilną,+it pelenus išbarsto šerkšną,+ 17  lyg trupinius ledokšnius žeria.+ Kas gi atlaikys jo šaltį?+ 18  Paskui jis siunčia žodį ir visa tai sutirpdo,paleidžia vėją+ – ir vandenys paplūsta. 19  Jokūbui jis paskelbia savo žodį,nuostatus ir sprendimus savuosius – Izraeliui.+ 20  Šito jis nėra padaręs jokiai kitai tautai,+jo sprendimų jos nežino. Šlovinkite Jahą!+

Išnašos

Arba „Aleliuja!“ Jahas – Jehovos vardo trumpinys.