Psalmynas 44:1-26
Vadovui. Koracho sūnų+ maskilas*.
44 Dieve, savo ausimis girdėjome –protėviai mums pasakojo,+ –kokių darbų tu nuveikei jų dienomis,senovės laikais.
2 Savo paties ranka tu išvarei tautas+ir mūsų protėvius jų vietoje įkurdinai,+tautas sutriuškinai ir išvijai.+
3 Ne savo kalaviju jie kraštą paėmė,+pergalę laimėjo ne jų ranka,+o tavo dešinė, tavo ranka,+ ir tavojo veido šviesa,nes tu buvai jiems maloningas.+
4 Tu – mano Karalius, o Dieve!+
Duok įsakymą – tegu Jokūbas laimi didžią pergalę*!
5 Priešus bėgti priversim tavąja galybe,+užpuolikus sutrypsim tavuoju vardu.+
6 Ne lanku aš pasitikiu,ne kalavijas mane gelbsti.+
7 Tai tu mus išgelbėjai nuo priešų+ir pažeminai tuos, kurie mūsų nekenčia.
8 Dieve, šlovinsime tave visą dieną,girsime tavo vardą per amžius! (Sela.)
9 Bet dabar tu mus atstūmei ir paniekinai,su mūsų kariais nebežygiuoji,
10 nuo priešo priverti mus bėgti.+
O tie, kurie nekenčia mūsų, grobia sau, ką panorėję.
11 Atiduodi mus lyg avis į pjovyklą,po tautas išblaškai.+
12 Savo tautą parduodi kone už dyką+ir jokio pelno negauni.
13 Darai mus pajuoka kaimynams,pašaipa ir patyčia aplinkiniams.
14 Darai mus priežodžiu tautose,+gentys mus niekina*.
15 Visą dieną kenčiu pažeminimą,iš gėdos neturiu kur dėtis
16 nuo jų pašaipų ir užgaulių;kenčiu, nes mūsų priešas kerštauja.
17 Nors visa tai mus užgriuvo, tavęs nepamiršomeir tavo sandoros+ nesulaužėme.
18 Mūsų širdis nuo tavęs nenusigręžė,žingsniai nuo tavo tako nenukrypo,
19 bet tu sutriuškinai mus ten, kur renkasi šakalai,juodžiausiu šešėliu mus apgaubei.
20 Jei būtume užmiršę savo Dievo vardąar tiesę rankas į svetimą dievą,
21 ar Dievas nebūtų to matęs?
Juk širdies paslaptis jis žino.+
22 Dėl tavęs mus diena iš dienos žudo,laiko pjautinomis avimis.+
23 Kelkis, Jehova! Kodėl miegi?+
Pabusk! Neatstumk mūsų amžiams.+
24 Kodėl slepi savo veidą?
Kodėl pamiršti mūsų vargą ir priespaudą?
25 Mes parpuolę į dulkes,pasliki gulime ant žemės.+
26 Pakilk, ateik mums į pagalbą!+
Vaduok* mus dėl savo ištikimosios meilės!+
