Psalmynas 95:1-11

  • Dievo garbinimas neatsiejamas nuo klusnumo

    • „O kad šiandien klausytumėt jo balso“ (7)

    • „Neužkietinkit savo širdies“ (8)

    • „Į mano poilsį jie neįžengs!“ (11)

95  Ateikite ir šlovinkim linksmai Jehovą! Mūsų Uolą, mūsų gelbėtoją, girkime džiugiai.+   Į jo akivaizdą ateikime su padėka,+giedokime ir girkime jį džiaugsmo šūksniais.   Jehova juk didis Dievasir didis jis Karalius, viršesnis už visus dievus.+   Jo rankoj – žemės gelmės,kalnų viršūnės jam priklauso+   ir jūra yra jo – jis ją padarė,+jo rankos sausumą sukūrė.+   Tad klaupkimės prieš savąjį Kūrėją, prieš Jehovą,atėję jį pagarbinkim, jam nusilenkim.+   Juk jis – jis mūsų Dievas,o mes – tauta, kurią jis gano,avys, kurias jis veda.+ O kad šiandien klausytumėt jo balso:+   „Neužkietinkit savo širdies kaip Meriboje*,+kaip Masos* dieną dykumoje,+   kai jūsų protėviai mane mėgino.+ Nors mano darbus matė, kantrybę mano bandė.+ 10  Bodėjaus ta karta visus tuos keturiasdešimt metų. Sakiau: ‘Tai tauta, kurios širdis paklydusi,mano kelių jie nepažįsta.’ 11  Tad užsirūstinęs prisiekiau:‘Į mano poilsį jie neįžengs!’“+

Išnašos

Išvertus – „barnis“, „vaidas“.
Išvertus – „mėginimas“.