Sofonijo 3:1-20

  • Jeruzalė – maištingas ir susiteršęs miestas (1–7)

  • Nuosprendis ir išgelbėjimas (8–20)

    • „Pakeisiu tautų kalbą į tyrą kalbą“ (9)

    • Dievas išgelbės nuolankius ir nusižeminusius (12)

    • Jehova džiūgaus dėl Siono (17)

3  Vargas maištingam, susiteršusiam, smurtingam miestui*!+   Jis nenorėjo klausyti,+ nesileido sudrausminamas,+nepasitikėjo Jehova,+ prie savo Dievo nesiartino.+   Jo didžiūnai – riaumojantys liūtai,+jo teisėjai – naktį medžiojantys vilkai. Iki ryto jie nė kaulo nepalieka nesugraužto.   Jo pranašai – įžūlūs, klastingi vyrai,+jo kunigai niekina, kas šventa,+laužo įstatymą.+   Bet Jehova, esantis tame mieste, yra teisus,+ jis nesielgia neteisingai. Savo sprendimus apreiškia jis kas rytą+ir neapvilia – taip, kaip neapvilia aušra. O neteisusis neturi gėdos.+   „Sunaikinau tautas, jų kampinius bokštus sugrioviau,jų gatves nusiaubiau – niekas jomis nebevaikšto. Iš jų miestų liko griuvėsiai, nebėra juose žmonių, nebėra gyventojų.+   Tariau: ‘Tu tikrai manęs bijosiesi ir leisiesi sudrausminamas’,+ –kad man netektų sunaikinti jo buveinės,+kai pašauksiu jį atsiskaityti už visas tas nuodėmes. Bet žmonės elgėsi dar nedoriau.+   Todėl kantriai laukite manęs,+ – tai Jehovos žodis, –laukite, kol pakilsiu plėšti*. Aš nusprendžiau surinkti tautas, sutelkti karalystesir išlieti ant jų rūstybę, visą savo degantį pyktį.+ Mano uolumo ugnis praris visą žemę.+   Tada aš pakeisiu tautų kalbą į tyrą kalbą,kad jos visos galėtų šauktis Jehovos vardoir petys į petį jam tarnauti.+ 10  Tie, kurie mane maldauja, – mano išblaškytoji tauta, mano dukra, –iš Etiopijos upių krašto man dovaną atneš.+ 11  Tą dieną nebereikės tau gėdytisdėl visų maištingų darbų, kuriais man nusikaltai,+nes aš pašalinsiu iš tavęs išdidžius pagyrūnus,ir tu jau niekada nebesiaukštinsi mano šventajame kalne.+ 12  Paliksiu tavyje nuolankią, nusižeminusią tautą,+ir prieglobstis jai bus Jehovos vardas. 13  Izraelio likutis+ nesielgs neteisingai,+nekalbės melo, jų lūpose nebus klastos. Jie ganysis, atsigulę ilsėsis, ir nebus kam jų gąsdinti.“+ 14  Džiūgauk, Siono dukra! Džiaukis, Izraeli!+ Būk linksma ir džiūgauk iš visos širdies, Jeruzalės dukra!+ 15  Jehova atšaukė tau skirtus nuosprendžius,+nuvarė šalin tavo priešus.+ Jehova, Izraelio Karalius, yra su tavimi+ –nebereikės tau bijoti nelaimės.+ 16  Tą dieną Jeruzalei bus sakoma:„Nebijok, Sione,+nenuleisk rankų! 17  Jehova, tavo Dievas, yra su tavimi,+Galingasis tave išgelbės. Jis džiūgaus, didžiai dėl tavęs džiaugsis,+jam bus gera tave mylėti,jis džiaugsis tavimi, iš džiaugsmo šūkaus. 18  Aš surinksiu tuos, kas liūdi negalėdami švęsti tavo švenčių.+ Toli jie buvo nuo tavęs, nes panieką turėjo kęsti.+ 19  Tuomet pakilsiu prieš visus tavo engėjus+ir išgelbėsiu šlubuojančius,+surinksiu išblaškytuosius.+ Suteiksiu jiems šlovę ir garbę*visame krašte, kur jie kentė gėdą. 20  Tuomet jus parvesiu,tuomet jus surinksiu. Suteiksiu jums garbę* ir šlovę+ visose žemės tautose –jūs savo akimis regėsite, kaip jūsų tremtinius pargrąžinu. Taip sako Jehova.“+

Išnašos

T. y. Jeruzalei.
Arba galbūt „kol pakilsiu kaip liudytojas“.
Pažod. „vardą“.
Pažod. „vardą“.