Jehova sukūrė pirmąją moterį, Ievą. Jis davė ją Adomui, kad būtų jo žmona (Pradžios 2:21, 22).

Jehova sukūrė juos tobulus: jų kūnas ir protas buvo be jokio trūkumo.

Jiedu gyveno Edeno sode. Tai buvo labai graži vieta — su upėmis, vaismedžiais ir įvairiais gyvūnais.

Jehova su jais kalbėjosi, juos mokė. Jeigu Adomas ir Ieva būtų jo klaũsę, būtų galėję gyventi rojuje amžinai.

Jehova Adomui ir Ievai parodė tame sode vieną vaismedį ir perspėjo: jeigu jie valgys jo vaisiaus, mirs.

Vienas iš angelų ėmė maištauti prieš Dievą. Tas piktas angelas vadinamas Šėtonu ir Velniu.

Šėtonas nenorėjo, kad Adomas ir Ieva klausytų Jehovos. Todėl per gyvatę pasakė Ievai, kad suvalgiusi to medžio vaisių ji nemirs, priešingai — pati taps kaip Dievas. Žinoma, tai buvo melas (Pradžios 3:1-5).