„Dievas [...] nušluostys kiekvieną ašarą jiems nuo akių, ir nebebus mirties, nebebus nei sielvarto, nei aimanos, nei skausmo.“ (Apreiškimo 21:3, 4, „Naujojo pasaulio“ vertimas)
JEIGU TAI TIESA, vadinasi...
nelaimės, kurios mus ištinka, nėra nuo Dievo (Jokūbo 1:13)
Taip. Tikėti, kad sielvarto ir skausmo nebebus, galime bent dėl dviejų priežasčių.
Dievas netoleruoja blogio ir neteisybės. Biblijoje pasakojama, kad senovėje Dievas Jehova, matydamas, kaip izraelitai „kenčia nuo engėjų ir skriaudėjų“, pagailėdavo jų ir juos gelbėdavo (Teisėjų 2:18).
Žmonės, kurie su kitais elgiasi neteisingai, Dievą piktina. Biblijoje, pavyzdžiui, pasakyta, kad „nekaltą kraują liejančių rankų“ Jehova nekenčia (Patarlių 6:16, 17).
Dievui rūpi kiekvienas žmogus. Užklupus nelaimei, Dievas nepalieka mūsų vienų. Jis labai gerai žino, kas slegia mūsų širdį (2 Metraščių 6:29, 30).
Maldoje „Tėve mūsų“ prašome: „Teateina tavo Karalystė.“ Būtent ši Karalystė netrukus išvaduos žmoniją iš visų vargų (Mato 6:9, 10). O kol ji dar neatėjo, Dievas teikia paguodą sunkiu metu visiems, kas į jį kreipiasi (Apaštalų darbų 17:27; 2 Korintiečiams 1:3, 4).
VERTA PASIDOMĖTI
Kur glūdi visų blogybių šaknys? Kodėl Dievas dar nieko nesiėmė?