Gimtadienių nešvenčiame, nes manome, kad tokios šventės nepatinka Dievui. Nors Biblijoje švęsti gimtadienių konkrečiai neuždrausta, ji padeda išsiaiškinti svarbius tokių švenčių aspektus ir suprasti Dievo požiūrį į jas. Aptarkime keturis aspektus ir su jais susijusius Biblijos principus.

1.   Gimtadienių šventimas yra pagoniškas paprotys. Pasak leidinio Funk & Wagnalls Standard Dictionary of Folklore, Mythology, and Legend, tokie šventimai kilo dėl tikėjimo, kad per asmens gimimo dieną „piktos dvasios ir jėgos turi galimybę pulti sukaktuvininką“ ir kad „draugų buvimas šalia bei jų geri palinkėjimai gali sukaktuvininką apsaugoti“. Knygoje The Lore of Birthdays sakoma, kad senovėje užrašyti gimimo datą buvo „būtina norint sudaryti horoskopą“, pagrįstą „mistiniu astrologijos mokslu“. Knygoje priduriama, kad „per gimtadienį deginamos žvakės, liaudies įsitikinimu, turi magišką galią išpildyti norus“.

    Tačiau Biblijoje burtininkavimas, žyniavimas ir „panašūs dalykai“ smerkiami (Pakartoto Įstatymo 18:14; Galatams 5:19–21). Pavyzdžiui, viena iš priežasčių, kodėl Dievas nubaudė senovės Babilono miestą, buvo ta, kad jo gyventojai užsiiminėjo astrologija – tam tikra būrimo forma (Izaijo 47:11–15). Jehovos liudytojai neturi tikslo ištyrinėti kiekvieno papročio kilmės, tačiau kai Biblija pateikia aiškias gaires, jų neignoruoja.

2.   Pirmieji krikščionys gimtadienių nešventė. Žinyne The World Book Encyclopedia sakoma, kad jie „gimtadienio šventimą laikė pagonišku papročiu“. Iš Biblijos suprantame, kad apaštalų ir kitų Jėzaus Kristaus mokinių pavyzdžiu turi sekti visi krikščionys (2 Tesalonikiečiams 3:6).

3.   Vienintelis įvykis, kurį krikščionims buvo nurodyta minėti, – ne gimimas, o mirtis – būtent Jėzaus mirtis. (Luko 22:17–20) Tai neturėtų mūsų stebinti, nes Biblijoje sakoma, kad „mirties diena vertesnė už gimimo dieną“ (Mokytojo 7:1). Per savo gyvenimą žemėje Jėzus pelnė gerą vardą Dievo akyse, todėl jo mirties diena daug svarbesnė už gimimo dieną (Hebrajams 1:4).

4.   Biblijoje neminima, kad kuris nors iš Dievo tarnų būtų šventęs gimtadienį. Tai nėra tiesiog praleista detalė, nes apie dviejų Dievui netarnaujančių žmonių gimtadienių šventimus joje papasakota. Tačiau abi tos šventės palieka slogų įspūdį (Pradžios 40:20–22; Morkaus 6:21–29).

 Kaip visi geri tėvai, Jehovos liudytojai rodo meilę savo vaikams visus metus – dovanoja jiems dovanas, rengia smagius pobūvius. Jie seka tobulu Dievo pavyzdžiu, o juk jis duoda gerų dovanų savo vaikams nelaukdamas progos (Mato 7:11). Liudytojų vaikai nesijaučia ką nors prarandantys, ir tai rodo jų pasisakymai.

•   „Daug smagiau dovaną gauti, kai jos nesitiki“ (Tami, 12 metų).

•   „Nors per savo gimtadienį aš negaunu dovanų, tėvai man jų nuperka kitomis dienomis. Man tai patinka, nes būna netikėta“ (Gregoris, 11 metų).

•   „Ar manote, kad tos dešimt minučių, keli pyragėliai ir daina – tai vakarėlis? Turėtumėte ateiti į mano namus ir pažiūrėti, koks yra tikras vakarėlis“ (Erikas, 6 metų).