Jehovos liudytojų vestuvės – kilni, dažniausiai kukli šventė. Jos metu sakoma trumpa Biblija pagrįsta kalba. Paskui būna vaišės. a Vestuvėse Kanoje dalyvavo ir Jėzus, vos pradėjęs savo tarnystę (Jono 2:1–11).

•  Kokia yra jungtuvių ceremonija?

•  Kur jungtuvės vyksta?

•  Kas gali dalyvauti?

•  Ar yra aprangos kodas?

•  Ar jauniesiems duodamos dovanos?

•  Ar sakomi tostai?

•  Ar ant jaunųjų beriami ryžiai arba konfeti?

•  Ar svečiai vaišinami valgiu bei gėrimais?

•  Ar yra muzika, šokiai?

•  Ar Jehovos liudytojai švenčia vestuvių sukaktį?

 Svarbiausia ceremonijos dalis – pusvalandžio trukmės vestuvių kalba, sakoma vieno iš Jehovos liudytojų. Toje šiltoje, ugdančioje kalboje pabrėžiama, kaip Biblija gali padėti sutuoktiniams saugoti meilę ir laimę šeimoje (Efeziečiams 5:33).

 Daugelio šalių įstatymas suteikia teisę sutuokti ir Jehovos liudytojų atstovams. Tuo atveju baigiantis kalbai jaunieji duoda įžadus ir gali apsikeisti žiedais. Tada jiedu paskelbiami vyru ir žmona.

 Kitose šalyse pagal įstatymą susituokti galima tik valstybinėje įstaigoje. Po to paprastai Karalystės salėje sakoma vestuvių kalba. Jeigu per civilinę metrikaciją jaunikis ir nuotaka įžado nedavė, tą padaryti gali kalbos pabaigoje. O jeigu įžadą jau davė, galbūt nuspręs jį pakartoti, tik jau vartodami būtąjį laiką. Kalba baigiama malda, kurioje prašoma Dievo laiminti jaunavedžius.

 Daugelio liudytojų jungtuvių ceremonija vyksta Karalystės salėje, jei tik yra tokia galimybė. b Pobūvis, jei pora jį suplanavo, rengiamas kitur.

 Jei vedybų ceremonija rengiama Karalystės salėje, paprastai gali dalyvauti tiek liudytojai, tiek neliudytojai. Jei jaunieji ruošia pobūvį, ką kviesti, sprendžia patys.

 Dalyvaujantiems jungtuvėse Karalystės salėje aprangos kodo nėra, tačiau Jehovos liudytojai stengiasi laikytis Biblijos priesakų rengtis kukliai ir taip parodyti pagarbą visiems svečiams. Jie vertina, kai šitaip daro ir kiti (1 Timotiejui 2:9). Toks principas taikomas ir pobūvyje.

 Biblija ragina mus būti dosnius (Psalmyno 37:21). Svečiai mielai įteikia dovanas jauniesiems (Luko 6:38). Tačiau Jehovos liudytojai dovanų neprašo ir dovanotojų vardų neviešina (Mato 6:3, 4; 2 Korintiečiams 9:7; 1 Petro 3:8). Antraip tai būtų ne tik nesuderinama su Biblija, bet ir verstų svečius pasijusti nejaukiai.

 Ne. Jehovos liudytojai tostų nekelia, nes tas paprotys kilęs iš klaidingų religijų. c Nuoširdžiausius linkėjimus porai liudytojai išsako be tostų.

 Ne. Kai kur ant jaunavedžių beriami ryžiai, konfeti ar dar kas, mat tikima, kad tai porai atneš laimę, džiaugsmą ir ilgą gyvenimą. Bet Jehovos liudytojai vengia visko, kas susiję su prietarais, nes tai prieštarauja Biblijos principams (Izaijo 65:11).

 Per jungtuvių ceremoniją Karalystės salėje nesivaišinama. Po to kai kurios poros kur nors surengia pobūvį (Mokytojo 9:7). Jei patiekiama alkoholinių gėrimų, daroma tai saikingai ir jais vaišinami tik tokio amžiaus svečiai, kuriems vartoti svaigalus nedraudžia įstatymas (Luko 21:34; Romiečiams 13:1, 13).

 Vestuvių pokylyje galbūt skambės muzika ir bus šokama (Mokytojo 3:4). Kokią muziką pasirinkti, priklausys nuo jaunųjų pomėgio bei to, kas įprasta jų kultūroje, svarbu, kad muzika būtų derama krikščionims. Vestuvių ceremonijai Karalystės salėje paprastai parenkamos melodijos, kurių tema pagrįsta Biblija.

 Kadangi Biblija nei skatina, nei draudžia švęsti vestuvių sukakties, kaip elgtis, liudytojų poros sprendžia pačios. Kartais sutuoktiniai ją švenčia vieni patys, kartais – su draugais ir šeima.