Jehovos liudytojai gerbia valdžią ir valstybės simbolius. Jie taip pat pripažįsta kitų teisę dalyvauti patriotinėse ceremonijose, pavyzdžiui, duoti ištikimybės šaliai priesaiką, pagerbti vėliavą ar giedoti valstybės himną.

 Vis dėlto patys Jehovos liudytojai tokiose ceremonijose nedalyvauja, nes yra įsitikinę, kad tai prieštarauja Biblijos mokymams. Mes nuoširdžiai tikimės, kad žmonės gerbs mūsų pasirinkimą, kaip ir mes gerbiame jų.

Šiame straipsnyje:

•  Kokiais Biblijos mokymais mes grindžiame tokią savo poziciją?

•  Kaip tada, jei dalyvauti kurioje nors ceremonijoje reikalauja įstatymas?

•  Ar atsisakymas dalyvauti patriotinėse ceremonijose nėra protesto prieš valdžią išraiška?

 Mūsų pozicija yra pagrįsta šiais dviem kertiniais Biblijos mokymais:

•   Garbinti dera tik Dievą. Biblijoje rašoma: „Jehovą, savo Dievą, garbink ir jam vienam tarnauk“ (Luko 4:8). Neretai ištikimybės šaliai priesaikose ir valstybės himnuose skamba žodžiai, kuriais žmogus įsipareigoja būti atsidavęs savo šaliai labiau nei bet kam kitam. Jehovos liudytojai užvis labiausiai yra atsidavę Dievui, todėl negalėtų ramia sąžine kartoti žodžių, kuriems nepritaria.

   Jehovos liudytojai taip pat atsisako atiduoti pagarbą vėliavai. Jiems tai prilygsta garbinimo aktui, arba stabmeldystei. O ji Biblijoje – griežtai smerkiama (1 Korintiečiams 10:14). Net kai kurie pasaulietiniai šaltiniai pripažįsta, kad valstybės vėliava iš esmės yra religinis simbolis. Pavyzdžiui, istorikas Karltonas Heizas (Carlton J. H. Hayes) rašė, kad „nacionalizme pagrindinis tikėjimo simbolis ir svarbiausias garbinimo objektas yra vėliava“. a O štai Danielius Maniksas (Daniel P. Mannix) apie pirmuosius krikščionis savo knygoje rašė taip: „Krikščionys nesutiko aukoti [Romos] imperatoriaus genijui, panašiai kaip šiais laikais atsisakoma pagerbti vėliavą.“ b

  Nors Jehovos liudytojai vėliavos pagerbimo ceremonijoje nedalyvauja, jie niekada nesutiktų nei jos, nei kokio kito valstybės simbolio kaip nors išniekinti, pavyzdžiui, sudeginti, suplėšyti ar kitaip suniokoti.

•   Visi žmonės prieš Dievą lygūs (Apaštalų darbų 10:34, 35). Biblijoje rašoma, kad Dievas visas tautas iškildino iš vieno žmogaus (Apaštalų darbų 17:26). Dėl to, Jehovos liudytojų manymu, nedera kokios nors etninės grupės ar tautos žmonių iškelti aukščiau kitų. Mes gerbiame visus žmones, nesvarbu, iš kur jie kilę ir kurioje šalyje gyvena (1 Petro 2:17).

 Jehovos liudytojai tikrai nėra nusistatę prieš valdžią. Biblijoje pasakyta, kad „esamos valdžios pagal Dievo sutvarkymą užima joms skirtą padėtį“. Vadinasi, valdžios institucijoms egzistuoti leidžia pats Dievas (Romiečiams 13:1–7). Mes įsitikinę, kad krikščionys turi valdžios klausyti (Luko 20:25).

 O kaip, jei šalies įstatymai kertasi su Dievo įstatymu? Kai kuriais atvejais galima kreiptis į valdžios institucijas su prašymu, kad tam tikras įstatymas būtų pakoreguotas. c Jei valdžios atstovai pataisų padaryti nesutinka, Jehovos liudytojai vadovaujasi Biblijos principu: „Privalu klausyti Dievo, o ne žmonių“ (Apaštalų darbų 5:29).

 Jehovos liudytojai socialiniais ir politiniais klausimais nepalaiko nė vienos pusės. Duoti ištikimybės šaliai priesaiką, pagerbti vėliavą ar giedoti valstybės himną atsisakome ne todėl, kad būtume kokie politiniai aktyvistai. Patriotinėse ceremonijose mes nedalyvaujame dėl to, kad laikomės Biblijoje užrašytų principų.