Taip. Mes tikime, kad visas Šventasis Raštas yra „Dievo įkvėptas ir naudingas“ (2 Timotiejui 3:16). Šventąjį Raštą, arba Bibliją, sudaro Senasis ir Naujasis Testamentas. Jehovos liudytojai juos paprastai vadina hebrajiškąja ir graikiškąja Biblijos dalimi. Taip parodome nemanantys, jog kai kurios Biblijos dalys yra pasenusios ar nereikšmingos.

 Krikščionių apaštalas Paulius, įkvėptas Dievo, rašė: „Visa, kas kadaise parašyta, mums pamokyti parašyta“ (Romiečiams 15:4). Vadinasi, hebrajiškojoje Biblijos dalyje yra mums vertingos informacijos, pavyzdžiui, svarbių istorinių faktų ir praktiškų patarimų.

•   Reikšminga istorinė informacija. Hebrajiškojoje Biblijos dalyje detaliai papasakota kūrimo istorija, taip pat kaip žmonės tapo nuodėmingi. Be šios informacijos nerastume patikimų atsakymų į tokius klausimus: iš kur atsiradome? kodėl žmonės miršta? (Pradžios 2:7, 17) Hebrajiškuosiuose raštuose taip pat aprašoma, kaip Dievas Jehova elgėsi su žmonėmis, kurie kaip ir mes patirdavo džiaugsmų ir sunkumų (Jokūbo 5:17).

•   Naudingi patarimai. Hebrajiškojoje Biblijos dalyje esančios Patarlių ir Mokytojo knygos kupinos nesenstančios išminties. Jose patariama, kaip sukurti laimingą šeimą (Patarlių 15:17), mokoma nuosaikaus požiūrio į darbą (Patarlių 10:4; Mokytojo 4:6), paaiškinama, kaip jaunuoliai gali geriausiai išnaudoti savo jaunystės metus (Mokytojo 11:9–12:1).

 Be to, kai ko naudingo galime pasimokyti tyrinėdami Mozės įstatymą, surašytą Toroje (pirmose penkiose Biblijos knygose). Nors krikščionys šiam Įstatymui nepavaldūs, jame yra vertingų, praktiškai pritaikomų principų (Kunigų 19:18; Pakartoto Įstatymo 6:5–7).