Mes, Jehovos liudytojai, stengiamės stiprinti tiek savo, tiek kitų šeimas, nes gerbiame Dievą – šeimos įkūrėją (Pradžios 2:21–24; Efeziečiams 3:14, 15). Taikydami Biblijoje užrašytus Dievo principus daugelis žmonių visame pasaulyje džiaugiasi tvirta ir laiminga šeima.

 Stengdamiesi laikytis Biblijos patarimų, tampame geresniais vyrais, žmonomis ir tėvais (Patarlių 31:10–31; Efeziečiams 5:22–6:4; 1 Timotiejui 5:8). Net toms šeimoms, kurių nariai laikosi skirtingų religinių įsitikinimų, Biblijos išmintis padeda būti laimingoms (1 Petro 3:1, 2). Ne vienas sutuoktinis – ne Jehovos liudytojas – džiaugiasi, kad liudytoju tapo jo antroji pusė. Štai pora pasisakymų:

•   „Pirmi šešeri mūsų santuokos metai buvo kupini nesantaikos ir nusivylimų. Tačiau kai Ivetė tapo Jehovos liudytoja, ėmė rodyti daugiau meilės ir kantrybės. Toks jos pasikeitimas išsaugojo mūsų santuoką“ (Klauiras iš Brazilijos).

•   „Kai mano vyras Čansa pradėjo studijuoti Bibliją su Jehovos liudytojais, prieštaravau, nes maniau, kad jie ardo šeimas. Ilgainiui supratau, kad Biblija mūsų santuoką stiprina“ (Agnesė iš Zambijos).

 Žmonėms padedame suprasti, kaip išmintingi Biblijos patarimai gali padėti...

•   išsirinkti tinkamą sutuoktinį,

•   įveikti pirmų santuokos metų sunkumus,

•   sutarti su uošviais,

•   planuoti biudžetą,

•   liautis kivirčytis,

•   išmokti atleisti,

•   auklėti vaikus.

 Reikia pripažinti, kartais taip būna. Pavyzdžiui, tyrimų agentūros „Sofres“ 1998 metų ataskaitoje rašoma, kad 1 iš 20 porų, turėjo rimtų nesutarimų, kai vienas iš sutuoktinių tapo Jehovos liudytoju.

 Jėzus pranašavo, kad tie, kas laikysis jo mokymų, gali patirti šeimyniškių priešiškumą (Mato 10:32–36). Istorikas Vilis Durantas rašė, kad Romos imperijoje „krikščionys buvo kaltinami šeimų ardymu“ a; šiandien Jehovos liudytojams metami tokie pat kaltinimai. Ar tai reiškia, jog nesutarimus sukelia patys Jehovos liudytojai?

 Europos Žmogaus Teisių Teismas konstatavo, kad nors Jehovos liudytojai kaltinami šeimų ardymu, konfliktus dažnai sukelia šeimos nariai, kurie nėra Jehovos liudytojai, nes nenori „pripažinti ir gerbti savo tikinčio giminaičio laisvės išpažinti ir skelbti savo religiją“. Teismas pridūrė: „Tokia situacija įprasta visose šeimose, kuriose sutuoktinių religinės pažiūros skiriasi, ir Jehovos liudytojai nėra išimtis.“ b Tačiau Jehovos liudytojai net ir patirdami religinę netoleranciją stengiasi laikytis Biblijos patarimo: „Niekam neatmokėkite blogu už bloga. [...] Kiek įmanoma, kiek nuo jūsų priklauso, gyvenkite taikingai su visais žmonėmis“ (Romiečiams 12:17, 18).

 Liudytojai klauso Biblijoje duoto nurodymo tuoktis tik su „Viešpaties tarnu“ – to paties tikėjimo asmeniu (1 Korintiečiams 7:39). Šio paliepimo nauda akivaizdi. Pavyzdžiui, 2010 metais žurnale Journal of Marriage and Family buvo rašoma, kad „porų, kuriose abu partneriai išpažįsta vieną religiją, laikosi tų pačių papročių ir įsitikinimų“, tarpusavio santykiai paprastai būna geresni. c

 Tačiau Jehovos liudytojai neskatina savo bendratikių palikti sutuoktinį, jeigu šis nėra liudytojas. Biblijoje sakoma: „Jei kuris brolis turi netikinčią žmoną ir ji sutinka su juo gyventi, tegul jos nepalieka. Taip pat moteris, jei jos netikintis vyras sutinka su ja gyventi, tegul vyro nepalieka“ (1 Korintiečiams 7:12, 13). To įsakymo Jehovos liudytojai laikosi.