Gimiau Meksikoje, Čiapaso valstijos San Chuan Čankalaito miestelyje čolų šeimoje. Tai etninė grupė, kilusi iš majų tautos. Tėvai susilaukė 12 vaikų, aš buvau penktas. Vaikystėje man ir mano broliams bei sesėms Jehovos liudytojai vedė Biblijos studijas. Gaila, bet Biblijos patarimų savo gyvenime netaikiau.

 Trylikos jau vartojau narkotikus ir vagiliavau. Netrukus išėjau iš namų ir basčiausi iš vietos į vietą. Šešiolikos pradėjau dirbti kanapių plantacijoje. Po metų vieną naktį, kai laivu gabenome didelę marihuanos siuntą, mus užpuolė gerai ginkluoti kito narkotikų kartelio vyrai. Nuo šūvių išsigelbėjau šokęs į upę ir po vandeniu pasroviui nuplaukęs nemažą atstumą. Tada pabėgau į Jungtines Valstijas.

 Ten taip pat prekiavau narkotikais ir prisiviriau dar daugiau košės. Devyniolikos buvau suimtas ir nuteistas už apiplėšimą bei pasikėsinimą nužudyti. Kalėjime prisidėjau prie gaujos. Padariau keletą smurtinių nusikaltimų, todėl valdžia mane perkėlė į griežtojo režimo kalėjimą Luisberge, Pensilvanijos valstijoje.

 Luisbergo kalėjime mano elgesys darėsi vis blogesnis. Čia mane nesunkiai priėmė ta pati gauja, nes jau turėjau jos tatuiruotes. Smurtas ir muštynės tapo mano kasdienybe. Kartą kalėjimo kieme susikovėme su kita gauja. Mušėmės žiauriai, pasigriebę beisbolo lazdas ir svarmenis. Kad mus išskirtų, kalėjimo prižiūrėtojai turėjo panaudoti ašarines dujas. Paskui atsidūriau griežčiausio režimo skyriuje pavojingiems nusikaltėliams. Buvau labai ūmus, nuolat keikdavausi. Primušti žmogų man buvo vieni niekai, net jausdavau malonumą. Dėl to nė kiek nesigrauždavau.

 Griežčiausio režimo skyriuje didžiąją dienos dalį praleisdavau vienutėje, todėl, kad laikas slinktų greičiau, ėmiau skaityti Bibliją. Vėliau kalėjimo prižiūrėtoja davė man knygą Tu gali amžinai gyventi žemės rojuje. a Skaitydamas šį leidinį prisiminiau daugelį Biblijos tiesų, kurias vaikystėje išgirdau iš Jehovos liudytojų. Susimąsčiau, kaip žemai puoliau; ir viskas dėl smurtingo būdo! Taip pat pagalvojau apie savo namiškius. Dvi mano seserys jau buvo tapusios Jehovos liudytojomis, tad mąsčiau: „Jos gyvens amžinai. Ar negalėčiau ir aš?“ Būtent tada tvirtai apsisprendžiau pasikeisti.

 Tačiau supratau, jog man reikia pagalbos. Taigi pirmiausia kreipiausi malda į Dievą Jehovą. Tada nusiunčiau laišką į Jehovos liudytojų Jungtinių Valstijų filialą ir paprašiau Biblijos studijų. Filialas pasirūpino, kad su manimi susisiektų kas nors iš artimiausios bendruomenės. Tuo metu lankyti mane buvo leidžiama tik šeimos nariams, todėl vienas liudytojas, norėdamas padrąsinti, rašydavo man laiškus ir atsiųsdavo biblinių leidinių. Taip dar labiau užsidegiau troškimu keistis į gera.

 Svarbų žingsnį žengiau nuspręsdamas palikti gaują, kuriai priklausiau daugelį metų. Gaujos vadas irgi buvo griežčiausio režimo skyriuje, todėl per vieną pasivaikščiojimą jam pasakiau, jog noriu tapti Jehovos liudytoju. Mano nuostabai, jis tarė: „Jei tu rimtai, pirmyn. Negaliu trukdyti Dievui. Bet jeigu tik sumanei mus palikti, pasekmes žinai.“

 Per kitus dvejus metus kalėjimo personalas pastebėjo pokyčius mano charakteryje, todėl ėmė su manimi elgtis maloniau. Pavyzdžiui, vesdami į dušą nebedėdavo antrankių. Vienas prižiūrėtojas netgi priėjo ir pagyrė, paskatino negrįžti prie senų darbelių. Likus metams iki bausmės atlikimo pabaigos kalėjimo valdžia perkėlė mane į šalia esančią atvirąją koloniją. 2004-aisiais, po dešimties nelaisvės metų, buvau paleistas ir kalėjimo tarnybos autobusu deportuotas į Meksiką.

 Vos tik atvykęs į Meksiką susiradau Jehovos liudytojų Karalystės salę. Į pirmą sueigą atėjau vilkėdamas kalinio uniformą, nes padoresnių drabužių neturėjau. Nepaisydami mano išvaizdos liudytojai šiltai mane sutiko. Matydamas jų gerumą įsitikinau, kad esu tarp tikrųjų krikščionių (Jono 13:35). Tąkart bendruomenės vyresnieji pasiūlė man Biblijos studijas. Po metų, 2005-ųjų rugsėjo 3-iąją, tapau krikštytu Jehovos liudytoju.

 2007-ųjų sausį pradėjau tarnauti visalaikiu evangelizuotoju, taigi Biblijos tiesų mokymui kas mėnesį skirdavau mažiausiai 70 valandų. 2011 metais baigiau Biblijos mokymo kursus nevedusiems broliams (dabar evangelizuotojų tobulinimosi kursai). Tai, ką ten išmokau, man labai padeda atlikti įvairias užduotis bendruomenėje.

 2013-aisiais susituokiau su savo brangia Pilar. Kai kartais pasakoju jai apie savo praeitį, ji sako negalinti tuo patikėti. Prie senų įpročių niekada negrįžau. Dabartinis mano gyvenimas mudviem su žmona yra akivaizdus įrodymas, jog Biblija gali padėti žmogui visiškai pasikeisti (Romiečiams 12:2).

 Man galima pritaikyti Jėzaus žodžius, kad jis „atėjo ieškoti ir gelbėti, kas buvo prapuolę“ (Luko 19:10). Dabar nebesijaučiu pasiklydęs gyvenime ir nebeskriaudžiu kitų žmonių. Biblijos dėka siekiu kilniausio tikslo gyvenime, puikiai sutariu su aplinkiniais, o svarbiausia, džiaugiuosi artimais santykiais su Kūrėju – Jehova.