„Jei tikrai nori pažinti Dievą, lik su Jehovos liudytojais.“ Šie žodžiai mane nustebino. Tuo metu jau buvau pradėjęs su jais studijuoti Bibliją, bet kad geriau suprastumėte, kodėl nustebau, papasakosiu viską iš pradžių.

 Gimiau Salvadore, Kesaltepekės mieste. Šeimoje buvau šeštas iš penkiolikos vaikų. Tėvai stengėsi įskiepyti man sąžiningumą, pagarbą įstatymams. Be to, mūsų namuose lankydavosi Leonardas bei kiti Jehovos liudytojai – mokydavo mus Biblijos tiesų. Bet aš nekreipiau dėmesio į tuos pamokymus ir elgiausi vis blogiau. Keturiolikos su mokyklos draugais pradėjau gerti, vartoti narkotikus. Jie vienas po kito metė mokyklą ir prisidėjo prie gaujos, jų pavyzdžiu pasekiau ir aš. Dienas leisdavome gatvėse, reketuodavome žmones, vagiliavome, nes kvaišalams reikėjo pinigų.

 Gauja tapo man šeima. Buvau įsitikinęs, kad turiu būti jai ištikimas. Kartą vienas gaujos narys apsvaigęs nuo narkotikų užpuolė mano kaimyną. Šiam pavyko jį sutramdyti ir iškviesti policiją. Įsiutęs ėmiau vėzdu daužyti kaimyno automobilį, norėdamas, kad paleistų mano draugą. Vyras maldavo mane liautis, bet aš nepaisiau ir suniokojau visą automobilį.

 Kai buvau aštuoniolikos, mano gauja susikovė su policija. Man besiruošiant mesti savadarbę bombą, ši sprogo rankoje – net nežinau kodėl. Prisimenu, pamačiau savo sumaitotą ranką, tada nualpau. Ligoninėje atgavęs sąmonę sužinojau, kad netekau dešinės plaštakos, negirdžiu dešine ausimi ir beveik nematau dešine akimi.

 Nepaisydamas sužalojimų, vos tik išleistas iš ligoninės nuskubėjau pas gaują. Tačiau netrukus policija mane suėmė, atsidūriau kalėjime. Ten mano ryšiai su gaujos nariais dar labiau sustiprėjo. Visą dieną praleisdavome drauge – nuo pusryčių, kai surūkydavome po pirmą marihuanos suktinę, iki nakties.

 Kalėjime mane aplankė Leonardas. Mudviem besikalbant jis parodė į tatuiruotę ant mano dešinės rankos ir paklausė: „Ar žinai, ką reiškia šie trys taškai?“ „Aišku, – atsakiau, – seksas, narkotikai ir rokenrolas.“ „O aš manau, – tarė jis, – ligoninė, kalėjimas ir mirtis. Ligoninėje jau buvai, dabar esi kalėjime. Žinai, kas bus toliau.“

 Tai privertė susimąstyti. Leonardas sakė tiesą. Taip gyvendamas pats kasiau sau kapą. Sutikau su Leonardu studijuoti Bibliją. Tai, ką sužinojau, paskatino keisti gyvenseną. Pavyzdžiui, Biblijoje sakoma, kad „blogos draugijos gadina gerus įpročius“ (1 Korintiečiams 15:33). Taigi pirmiausia man reikėjo susirasti naujų draugų. Todėl vis rečiau nueidavau į gaujos susitikimus ir pradėjau lankyti kalėjime rengiamas Jehovos liudytojų sueigas. Ten susipažinau su kaliniu, vardu Andresas, kuris kalėjime jau buvo tapęs krikštytu Jehovos liudytoju. Jis pasiūlė man pusryčiauti drauge. Nuo tada mano diena prasidėdavo ne rūkant marihuaną, o aptariant Biblijos eilutę su Andresu.

 Gaujos nariai greitai pastebėjo, kad keičiuosi. Todėl vienas lyderių pasakė norįs pasikalbėti. Išsigandau. Neįsivaizdavau, ką jis man padarys sužinojęs apie mano planus, nes palikti gaują beveik neįmanoma. Jis pasakė: „Į mūsų susitikimus nebeateini, vaikštai pas Jehovos liudytojus. Ką ketini daryti?“ Paaiškinau, kad noriu toliau studijuoti Bibliją, pasikeisti. Mano nuostabai, jis pasakė, kad gauja gerbs mane, jeigu įrodysiu, jog iš tiesų nusprendžiau tapti Jehovos liudytoju, ir pridūrė: „Jei tikrai nori pažinti Dievą, lik su Jehovos liudytojais. Tikimės, kad mesi blogus darbelius. Sveikinu, esi teisingame kelyje. Liudytojai gali tau padėti. Studijavau su jais Jungtinėse Valstijose, kai kurie mano giminaičiai yra Jehovos liudytojai. Nebijok ir nesustok.“ Nors vis dar kaustė baimė, pajutau begalinį džiaugsmą. Mintyse padėkojau Dievui. Jaučiausi kaip iš narvo paleistas paukštelis. Tada labai aiškiai supratau Jėzaus žodžius: „Jūs pažinsite tiesą ir tiesa jus išlaisvins“ (Jono 8:32).

 Kai kurie buvę draugai norėdami mane išbandyti pasiūlydavo narkotikų. Turiu prisipažinti, kartais neatsilaikydavau. Tačiau ilgainiui, po daugelio nuoširdžių maldų, žalingus įpročius įveikiau (Psalmyno 51:10, 11).

 Man išėjus į laisvę daug kas manė, jog grįšiu prie senos gyvensenos. Negrįžau. Tiesa, kalėjime lankydavausi dažnai, bet tik tam, kad papasakočiau kaliniams, ką sužinojau iš Biblijos. Galiausiai buvę draugeliai įsitikino, jog pasikeičiau. Gaila, kad taip nemanė buvę priešai.

 Kartą evangelizacijos tarnyboje mus su bendratikiu apsupo ginkluoti vienos gaujos nariai ir norėjo mane nužudyti. Brolis mandagiai, bet drąsiai paaiškino, kad jokiai gaujai nebepriklausau. Kiek įmanydamas stengiausi likti ramus. Sumušę mane ir prigrasę daugiau tame rajone nesirodyti, jie nuleido ginklus, tada liepė mums dingti. Padedamas Biblijos iš tikrųjų jau buvau pasikeitęs. Anksčiau būčiau bandęs keršyti, tačiau dabar klausiau patarimo iš 1 Tesalonikiečiams 5:15: „Žiūrėkite, kad kuris neatmokėtumėte kam nors blogu už bloga, – visada stenkitės daryti gera vieni kitiems ir visiems.“

 Nuo tada, kai tapau Jehovos liudytoju, stengiuosi elgtis dorai. Tai ne visada lengva. Vis dėlto man pavyksta, nes padeda Dievas Jehova, Biblijos patarimai ir nauji draugai. Niekada nenorėčiau grįžti prie seno gyvenimo būdo (2 Petro 2:22).

 Buvau smurtingas, kupinas pagiežos. Jei būčiau ir toliau ėjęs blogais keliais, greičiausiai jau būčiau negyvas. Biblijos mokymai padėjo man pasikeisti, atsikratyti bjaurių ydų. Išmokau gyventi taikingai su savo buvusiais priešais (Luko 6:27). Dabar turiu draugų, kurie padeda ugdytis geras savybes (Patarlių 13:20). Esu laimingas, gyvenimas įgijo prasmę, tarnauju Dievui, kuris atleido man už visas nedorybes (Izaijo 1:18).

 2006-aisiais baigiau kursus nevedusiems evangelizuotojams. Po kelerių metų vedžiau, su brangia žmona auginame dukrą. Daug laiko praleidžiu mokydamas kitus Biblijos principų, kurie mane išgelbėjo. Savo bendruomenėje tarnauju vyresniuoju, stengiuosi padėti jaunimui nekartoti mano klaidų, padarytų jaunystėje. Dabar nebegriaunu savo gyvenimo, priešingai, siekiu amžinos ateities, kurią Dievas pažadėjo Biblijoje.