Gimiau Kanadoje, Kvebeko provincijos didžiausiame mieste Monrealyje. Gyvenome gražiame Rouzmonto rajone. Mums, keturiems vaikams, tėvai rodė daug meilės, namuose vyravo šilta, rami atmosfera.

 Prisimenu, vaikystėje susidomėjau Biblija. Būdamas dvylikametis Naujajame Testamente skaičiau apie Jėzaus gyvenimą ir man tai labai patiko. Norėjau būti toks kaip jis – mylintis žmones, atjautus. Gaila, vėliau susidėjau su blogais draugais ir tas noras išblėso.

 Tėtis buvo saksofonininkas. Jis man ne tik atidavė savo saksofoną, bet ir įskiepijo meilę muzikai, kuri tiesiog užvaldė mano gyvenimą. Greitai išmokau groti gitara; po kurio laiko su draugais subūrėme roko grupę ir pasirodėme keliuose koncertuose. Į mus atkreipė dėmesį muzikos pasaulyje žymūs prodiuseriai, netrukus sulaukiau viliojančių pasiūlymų. Pasirašiau kontraktą su garsia įrašų kompanija. Mano atliekami kūriniai išpopuliarėjo ir buvo nuolat girdimi per Kvebeko radiją.

 Atrodė, turiu viską, ko trokštu. Buvau jaunas ir žinomas, daug uždirbdavau darydamas tai, kas man patinka. Dienas leisdavau tobulindamas kūną sporto salėje, duodamas interviu, dalydamas autografus ir dalyvaudamas televizijos laidose. Vakarais koncertuodavau ir linksmindavausi su draugais. Kad drąsiau jausčiausi, prieš koncertus ėmiau vartoti alkoholį, o vėliau perėjau prie narkotikų. Apskirtai, elgiausi lengvabūdiškai ir amoraliai.

 Daug kas tokio gyvenimo man pavydėjo, nes atrodžiau laimingas. Bet širdies gilumoje jaučiau tuštumą, ypač kai likdavau vienas. Slėgė liūdesys ir nerimas. Kai buvau pasiekęs populiarumo viršūnę, nuo AIDS mirė du mano prodiuseriai. Mane tai sukrėtė. Muzika man patiko, tačiau ėmiau bodėtis savo gyvensena.

 Man sekėsi puikiai, vis dėlto mačiau, kad pasaulyje vyksta daug negerų dalykų. Kaip gali būti tiek neteisybės? Kodėl Dievas tai leidžia? Dažnai to klausdavau Dievą maldoje. Kartą grįžęs iš koncertų turo vėl paėmiau į rankas Bibliją. Nors skaitant nemažai kas liko neaišku, padariau išvadą, jog artėja pasaulio pabaiga.

 Iš Biblijos sužinojau, kad Jėzus 40 dienų praleido dykumoje pasninkaudamas (Mato 4:1, 2). Pagalvojau: jeigu ir aš pasninkaučiau, gal Dievas man apsireikštų. Tad nusistačiau datą, kada pradėsiu. Likus dviem savaitėms iki tos dienos į duris pasibeldė du Jehovos liudytojai. Tuoj pat pakviečiau užeiti, tarsi būčiau jų laukęs. Žiūrėdamas vienam iš liudytojų, vardu Žakas, tiesiai į akis, paklausiau: „Iš kur galime žinoti, kad gyvename paskutinėmis šio pasaulio dienomis?“ Jis atvertė Bibliją ir perskaitė 2 Timotiejui 3:1–5. Tada apipyliau liudytojus klausimais. Man patiko jų logiški, Biblija pagrįsti atsakymai. Po keleto tokių susitikimų supratau, kad pasninkauti man nebūtina.

 Pradėjau reguliariai studijuoti Bibliją su Jehovos liudytojais. Po kurio laiko nusikirpau ilgus plaukus ir ėmiau lankyti visas sueigas Karalystės salėje. Ten visada jaučiausi laukiamas bei mylimas, ir tai mane dar labiau įtikino, kad pagaliau radau tiesą.

 Aišku, kad mano gyvenimas derintųsi su Biblijos mokymais, reikėjo smarkiai pasikeisti. Pirmiausia turėjau liautis vartoti narkotikus, nebesielgti amoraliai. Be to, teko kovoti su išdidumu ir mokytis daugiau dėmesio rodyti kitiems. Vienas auginau du vaikus, tad reikėjo rūpintis jų emociniais bei dvasiniais poreikiais. Taigi atsisakiau muzikinės karjeros ir įsidarbinau gamykloje.

 Visi šie pokyčiai pareikalavo daug pastangų. Kai nustojau vartoti narkotikus, ėmė varginti abstinencijos simptomai, keletą kartų senas įprotis net paėmė viršų (Romiečiams 7:19, 21–24). Ypač nelengva buvo atsižadėti amoralios gyvensenos. Naujame darbe tekdavo gerokai paplušėti, o gaudavau tik ašaras. Per tris mėnesius vos uždirbdavau tiek, kiek koncertuodamas per dvi valandas.

 Tuo sunkiu gyvenimo laikotarpiu man labai padėjo malda. Taip pat pastebėjau, kaip svarbu reguliariai skaityti Bibliją. Stiprybės atsikratyti žalingų įpročių teikė tokios Biblijos eilutės kaip 2 Korintiečiams 7:1, kur krikščionys raginami apsivalyti „nuo visų kūno ir dvasios nešvarumų“, taip pat Filipiečiams 4:13 užrašyti žodžiai: „Aš visa pajėgiu tame, kuris mane stiprina.“ Dievas Jehova atsakė į mano maldas – padėjo perprasti Biblijos tiesas ir taikyti jas savo gyvenime. Tai mane paskatino pasiaukoti Dievui (1 Petro 4:1, 2). 1997 metais tapau krikštytu Jehovos liudytoju.

 Jei būčiau ir toliau gyvenęs kaip anksčiau, manęs tikriausiai jau nebebūtų tarp gyvųjų. O dabar esu labai laimingas! Turiu puikią žmoną Elvi. Drauge tarnaujame visalaikiais evangelizuotojais – mokome žmones Biblijos tiesų. Tai man teikia didžiulį džiaugsmą. Esu be galo dėkingas Jehovai, kad patraukė mane prie savęs (Jono 6:44).