2017 metais Moskitų Krante, Nikaragvoje, dvylika Jehovos liudytojų sėdo į laivą pavadinimu „Sturi Yamni“ ir leidosi į kelionę. Įgulos narys Stivenas pasakoja: „Norėjome aplankyti mažą atokiai gyvenančių bendratikių grupelę ir padėti jiems skelbti gerąją naujieną didžiulėje jų teritorijoje.“

 Kelionę pradėję Perlų lagūnoje, tie dvylika liudytojų plaukė aukštyn Matagalpos Rio Grandės upe 200 kilometrų. Nė vienas iš keliauninkų net nenujautė, kad jų laivo pavadinimas, miskitų kalba reiškiantis „Geroji naujiena“, netrukus paupio gyventojams įgis ypatingą prasmę. Po 12 valandų kelionės, neskaičiuojant nakties poilsio, skelbėjai galiausiai pasiekė savo tikslą – La Krus de Rio Grandės kaimą. Čia juos šiltai pasitiko šeši vietiniai bendratikiai.

 Deja, dar tą pačią naktį kaimą užklupo nelaimė. Ties Matagalpos Rio Grandės ištakomis prasidėjo smarkios liūtys ir upė per kelias valandas išsiliejo iš krantų. Vanduo kilo dvi dienas ir La Krus de Rio Grandės kaime apsėmė daug namų, taip pat Karalystės salę. Anie atvykę liudytojai atskubėjo vietiniams gyventojams į pagalbą ir padėjo išsikelti iš apsemtų būstų. Daugelį tų žmonių porai naktų savo dviaukščiame name priglaudė viena mūsų sesė.

 Trečios dienos vakarą pas atvykusius liudytojus atėjo La Krus de Rio Grandės seniūnas. Laivas „Sturi Yamni“ vienintelis galėjo įveikti patvinusią upę, tad seniūnas paprašė brolių paslaugos – į kitus nukentėjusius kaimus nuplukdyti keletą vyrų, kad šie galėtų padėti tenykščiams žmonėms. Liudytojai, be abejo, mielai sutiko.

 Ryte trys mūsų broliai paėmė anuos vyrus ir išplaukė. Stivenas pasakoja: „Upė buvo labai siautulinga. Vanduo sukosi verpetais, nešdamas didžiulius audros išverstus medžius. Srovės greitis viršijo 18 kilometrų per valandą.“ Nors sąlygos buvo tikrai ne iš lengvųjų, laivui pavyko pasiekti tris kaimus.

 Mūsų broliai matė, kad vietiniams gyventojams visų pirma reikia paguodos, todėl mielai dalijosi su jais geromis žiniomis iš Biblijos. Daugeliui jie paliko paskaityti 2017 metų Atsibuskite! numerį pavadinimu „Kai ištinka nelaimė. Kas padėtų išsigelbėti“. Žurnalas buvo būtent tai, ko žmonėms tuo metu reikėjo.

 Paupio kaimų gyventojai buvo labai dėkingi Jehovos liudytojams už praktinę pagalbą ir paguodžiančius žodžius. „Jie nepaliks tavęs nelaimėje“, – apie liudytojus sakė kai kurie. „Jie tikrai myli žmones“, – kalbėjo kiti. Pamatę, kad liudytojai negailėdami jėgų padėjo savo bendratikiams ir kitiems, daugelis mieliau klausėsi Biblijoje užrašytos gerosios naujienos.