Mod gyvena Prancūzijoje. Ji dirba mokykloje – per pamokas padeda neįgaliems vaikams. Neseniai vienos pamokos metu buvo kalbama apie holokaustą, nacių koncentracijos stovyklas ir kalinius. Šie turėjo dėvėti uniformą, ant kurios būdavo prisiūtas spalvotos medžiagos gabalėlis. Iš jo spalvos ir formos buvo galima suprasti, už ką tas žmogus įkalintas.

 Paminėjęs, jog kai kurie kaliniai dėvėjo uniformą su violetiniu trikampiu, mokytojas pasakė: „Manau, jie buvo homoseksualai.“ Pasibaigus pamokai, Mod priėjo prie jo ir paaiškino, jog violetinius trikampius nešiojo Jehovos liudytojai. a Ji pasiūlė mokytojui šiuo klausimu pateikti daugiau informacijos. Vyras sutiko ir paprašė, kad Mod ta pačia medžiaga pasidalytų ir su moksleiviais.

 Vėliau kita mokytoja tą pačią temą dėstė savo klasei. Ji parodė lentelę, kurioje buvo paaiškintos koncentracijos stovyklose naudotų simbolių reikšmės ir teisingai nurodyta, kad violetinius trikampius nešiojo Jehovos liudytojai. Po pamokos Mod pasiūlė mokytojai daugiau informacijos kalbėta tema. Ši jautėsi dėkinga ir paprašė, kad mūsų sesė šią temą pristatytų ir jos mokiniams.

 Mod paruošė 15 minučių pristatymą. Prieš pat pamoką pirmasis mokytojas jai pasakė, kad jos pranešimui skirta visa valanda. Sesė nusprendė parodyti dokumentinį filmą, kuriame pasakojama, kaip nacistinėje Vokietijoje buvo persekiojami Jehovos liudytojai. Kai filme buvo paminėta, kad naciai nuo šeimų atskyrė 800 Jehovos liudytojų vaikų, sesė filmą trumpam sustabdė ir perskaitė trijų tai patyrusių vaikų išgyvenimus. Savo pristatymą Mod pabaigė atsisveikinimo laišku, kurį 1940-aisiais, likus vos kelioms valandoms iki egzekucijos, savo tėvams parašė Gerhardas Štainacheris, devyniolikmetis liudytojas iš Austrijos. b

 Tą pačią medžiagą Mod išdėstė ir kitai klasei. Mūsų sesei reikėjo nemažai drąsos kalbėtis su mokytojais bei mokiniais. Tačiau rezultatai puikūs – nuo šiol abu mokytojai, kalbėdami apie nacių koncentracijos stovyklų aukas, nepamirš paminėti ir Jehovos liudytojų.