Medeljine (Kolumbija) Madjanas ir Marsela gyveno patogiai, nieko nestokojo. Madjanas turėjo gerai apmokamą darbą, tad jie buvo įsikūrę prabangiame bute. Bet kartą juos kai kas paskatino peržiūrėti savo prioritetus. „2006-aisiais dalyvavome Jehovos liudytojų rajono suvažiavime tema „Išsaugok akį sveiką“. Daugelyje kalbų buvome raginami supaprastinti savo gyvenimą ir uoliau tarnauti Jehovai, – pasakoja jie. – Viską apsvarstę priėjome prie išvados, kad mudu elgiamės priešingai. Buvome įpratę pirkti viską, ko panorėdavome, tad turėjome daug skolų.“

 Suvažiavime girdėtos mintys pažadino Madjaną ir Marselą iš dvasinio snaudulio, ir jie ėmėsi pokyčių. „Pradėjome mažinti savo išlaidas, – tęsia jie. – Persikėlėme į mažesnį būstą, pardavėme automobilį ir nusipirkome motorolerį.“ Jie ėmė rečiau lankytis prekybos centruose, kad kiltų mažiau pagundų švaistyti pinigus. Daugiau laiko skirdavo pasakoti aplinkiniams apie Bibliją ir jos pažadus. Be to, turėjo gerų, Dievui uoliai tarnaujančių draugų; kai kurie iš jų buvo specialieji pionieriai. a

 Po kurio laiko Madjanas su Marsela nusprendė praplėsti tarnybą ir persikėlė į vieną nedidelę bendruomenę atokioje vietovėje, kur buvo didelis skelbėjų poreikis. Madjanui teko išeiti iš darbo. Jo viršininkei toks sprendimas pasirodė neprotingas. Todėl Madjanas uždavė jai vieną klausimą: „Jūs uždirbate daug, bet ar esate laiminga?“ Ji pasakė, kad ne, nes turi daug rimtų problemų, nors materialiai ir nestokoja. Taigi Madjanas paaiškino: „Nesvarbu kiek uždirbi. Svarbu, ar darai tai, kas tau teikia džiaugsmą. Mokydami kitus apie Dievą mes su žmona jaučiamės laimingi. Kad patirtume daugiau džiaugsmo, šiam darbui turime skirti ir daugiau laiko.“

 Siekdami dvasinių tikslų, Madjanas ir Marsela tapo išties laimingi. Pastaruosius 13 metų jie skelbė gerąją naujieną Kolumbijos šiaurės vakaruose, kur yra didelis skelbėjų poreikis. O dabar džiaugiasi galėdami tarnauti specialiaisiais pionieriais.