Kiekvienais metais Jehovos liudytojai savo kongresuose rodo nemažai vaizdo siužetų. Daugumos jų originali kalba yra anglų. Ko Jehovos liudytojai imasi, kad šiuos siužetus suprastų kongresų dalyviai, kurių gimtoji kalba kita? Šimtais kalbų vaizdo siužetai yra dubliuojami – vietoj angliško garso takelio uždedamas garso takelis kita kalba. Ką apie dubliuotus vaizdo siužetus mano kongresų dalyviai?

Štai kaip apie juos atsiliepė kai kurie neliudytojai, dalyvavę kongresuose Meksikoje ir Centrinės Amerikos šalyse.

• „Filmą ne tik supratau. Jaučiausi, lyg pats jame dalyvaučiau. Jis palietė man širdį“ (kongreso popolukų kalba dalyvis, Verakrusas, Meksika).

• „Jaučiausi taip, tarsi būčiau gimtajame mieste ir šnekėčiausi su geru draugu. Tai geriau nei filmai, nes čia aš viską supratau“ (kongreso actekų kalba dalyvis, Nuevo Leonas, Meksika).

• „Kai žiūrėjau siužetus savo kalba, atrodė, kad veikėjai kalba man“ (kongreso čolų kalba dalyvė, Tabaskas, Meksika).

• „Šiai organizacijai rūpi, kad žmonės mokytųsi savo gimtąja kalba. Kitos tokios organizacijos nėra“ (kongreso kakčikelių kalba dalyvis, Solola, Gvatemala).

Jehovos liudytojai nesamdo profesionalių garso operatorių ar balso aktorių. Be to, vaizdo siužetus dažnai įrašinėja atokiose vietovėse ar ekonomiškai neišsivysčiusiuose kraštuose. Tad kaip jiems pavyksta išlaikyti aukštą įrašų kokybę?

2016 metais Jehovos liudytojų Centrinės Amerikos filialas organizavo kongreso vaizdo medžiagos dubliavimą ispanų ir 38 vietinėmis kalbomis. Prie darbų prisidėjo apie 2500 savanorių. Garso operatoriai ir vertėjų grupės darbavosi pačiame filiale, vertimo biuruose ir laikinose įrašų studijose. Bendrai paėmus, įrašai vyko 20 suvirš skirtingų vietų Belize, Gvatemaloje, Hondūre, Meksikoje ir Panamoje.

Kad įrengtų laikinas įrašų studijas, liudytojams reikėjo nemažai paplušėti ir būti išradingiems. Garso izoliacijai jie panaudojo įvairiausius daiktus, pavyzdžiui, antklodes ir čiužinius.

Daugelis liudytojų, kurie buvo pakviesti įrašams, gyvena nepasiturinčiai ir nemažai aukojosi, kad nuvyktų į artimiausią įrašų studiją. Kai kurie keliavo net 14 valandų! Vienas liudytojas su savo sūnumi iki studijos ėjo apie aštuonias valandas.

Viena Jehovos liudytoja, vardu Naomi, prisimena, kaip vaikystėje padėdavo savo tėvams įrengti laikinas įrašų studijas: „Labai laukdavome tos savaitės, kai turėdavo vykti įrašai. Kad viską suorganizuotų, mano tėtis triūsdavo išsijuosęs. Mamai kartais tekdavo ruošti maisto kokiems 30 savanorių.“ Dabar Naomi darbuojasi savanore vertimo biure Meksikoje. Ji pasakoja: „Be galo džiaugiuosi, kad galiu padėti žmonėms išgirsti Biblijos žinią jų gimtąja kalba. Šis darbas teikia patį didžiausią pasitenkinimą.“

Kasmetiniai Jehovos liudytojų kongresai vyksta visame pasaulyje. Juose apsilankyti gali visi norintys. Daugiau informacijos rasite puslapyje KONGRESAI.