2014 metų kovo 8 dieną, šeštadienį, po intensyvaus penkių mėnesių kurso biblinės Gileado mokyklos 136-osios laidos absolventai susirinko į išleistuves. Šioje mokykloje patyrę evangelizuotojai, Jehovos liudytojai, ruošiami našiau atlikti savo tarnystę ir stiprinti bendratikius. Šventinę programą stebėjo 11 548 žmonės, vieni tiesiogiai mokymo centre Patersone (Niujorkas), kiti transliuojamą Kanadoje, Jamaikoje, Jungtinėse Valstijose ir Puerto Rike.

„Turėkite tokį nusistatymą.“ Jehovos liudytojų Vadovaujančiosios tarybos narys ir programos pirmininkas Deividas Spleinas savo įžanginę kalbą grindė Filipiečiams 2:5–7 užrašytais žodžiais: „Turėkite tokį nusistatymą, kokį ir Kristus Jėzus turėjo.“ Būdamas Žemėje Jėzus nesididžiavo tuo, kas yra; jis nuolankiai atsidėjo Dievo tarnybai.

Pavyzdžiui, atsispyrė visiems Velnio gundymams sakydamas „parašyta“ ir citavo Mozės žodžius Izraelio tautai (Mato 4:4, 7, 10; Pakartoto Įstatymo 6:13, 16; 8:3). Nors Jėzus, kaip pateptasis Dievo Sūnus, galėjo kalbėti remdamasis savo autoritetu, jis nuolankiai parodė, jog gerbia Mozę už jo padarytus darbus. Panašiai ir mes turime pripažinti kitų sugebėjimus ir nešykštėti jiems pagyrimų.

Brolis Spleinas taip pat atkreipė dėmesį į tinkamą Jėzaus požiūrį, kai jo tarnystė žemėje ir ruošimas kilnesniems darbams ėjo į pabaigą. Maldoje Jėzus kalbėjo: „Aš pašlovinau tave žemėje, atlikdamas darbą, kurį buvai man davęs padaryti. Taigi dabar tu, Tėve, pašlovink mane pas save ta šlove, kurią aš pas tave turėjau dar prieš atsirandant pasauliui“ (Jono 17:4, 5). Jėzus nesiekė dar didesnio išaukštinimo. Jis prašė tik vieno – sugrąžinti jam ankstesnes pareigas danguje. Panašiai ir Gileado absolventai turi sekti Jėzumi – nuvykę į paskyrimo vietą sutelkti dėmesį į darbą, o ne į savo padėtį bendruomenėje; būti patenkinti net ir negavę to, ko tikėjosi.

„Aukojamės ir nesižvalgome atgal.“ Vadovaujančiosios tarybos Mokymo komiteto padėjėjas Viljamas Malenfontas paragino absolventus sekti pasiaukojamu apaštalo Pauliaus pavyzdžiu. Užuot dairęsis atgal, ko neteko dėl dievatarnystės, Paulius sakė: „Nebekreipdamas dėmesio į tai, kas už nugaros, ir tiesdamasis link to, kas priešakyje, veržiuosi į tikslą“ (Filipiečiams 3:13, 14).

Aukodamiesi ir dėl to nė kiek neapgailestaudami absolventai seks ištikimais Dievo tarnais, gyvenusiais tiek senovėje, tiek šiais laikais. Brolis Malenfontas pacitavo Klaros Gerber Mojer, kuri tarnauti Jehovai pradėjo dar vaikystėje, žodžius: „Kaip smagu prisiminti 80 metų, paaukotų Dievo tarnybai. Dėl to nėmaž nesigailiu! Jei tektų viską pradėti iš naujo, gyvenčiau lygiai taip pat.“

„Skelbia Karalystę su angelais ir kaip angelai.“ Vadovaujančiosios tarybos narys Geritas Lešas baigusiems Gileadą padėjo įžvelgti dvi ypatingas dovanas, kurios džiugina skelbėjus. Pirma, nešini gerąja naujiena apie Karalystę jie tarnauja kaip Dievo angelai, nes Biblijoje hebrajų ir graikų kalbos žodis „angelas“ gali būti verčiamas „pranešėjas“. Antra, skelbia vadovaujami dvasinių būtybių, angelų, kaip buvo ir Jėzaus mokinio Pilypo atveju (Apaštalų darbų 8:26–35).

Paskui brolis Lešas papasakojo kelis atsitikimus iš Jehovos liudytojų skelbimo tarnybos. Štai Meksikoje brolis Gabino paprastai į duris beldžia vieną ar du kartus, bet sykį pabeldė keturis. Išėjo šeimininkas ir pasakė, kad ruošėsi nusižudyti. „Kai jūs pasibeldėte ketvirtąkart, jau buvau užsinėręs ant kaklo kilpą. Bet nusprendžiau atidaryti duris. Ačiū už tokį atkaklumą. Priešingu atveju jau būčiau pasikoręs.“

Nors tokie atvejai kartais būna tiesiog laimingas atsitiktinumas, žinome, kad neretai tai liudija apie Dievo angelų vadovavimą pasauliniam skelbimo darbui (Apreiškimo 14:6).

„Garbingasis bus palaimintas.“ Gileado mokyklos dėstytojas Maiklas Bernetas šią temą plėtojo pavyzdžiu imdamas Jabecą, kilusį iš Judo giminės, kuris buvo „labiau gerbiamas, negu jo broliai“. Jabecas Dievui meldėsi: „Jeigu tu tikrai mane laimini, [...] išplėsk mano žemes, tebūna tavo ranka su manimi, apsaugok mane nuo žalos“ (1 Metraščių 4:9, 10).

Absolventai irgi gali sekti puikiu Jabeco pavyzdžiu, melstis konkrečiai, ypač, kai prašo pagalbos pritaikyti tai, ko išmoko Gileade. Be to, tinkama prašyti Dievo apsaugos nuo nelaimių. Bet melsti, ne kad apsaugotų nuo visų jų padarinių, o kad duotų jėgų ištverti užklupus sielvartui. Kaip Dievas išklausė Jabecą, taip išklausys ir Gileado studentus.

„Negesinkite dvasios.“ Gileado mokyklos dėstytojas ir Mokymo komiteto padėjėjas Markas Numaras pasakė kalbą, pagrįstą 1 Tesalonikiečiams 5:16–19. Kaip ugniai reikia kuro, deguonies ir karščio, taip ir absolventams, kad tarnyboje neprarastų entuziazmo, reikia trijų dalykų.

Pirma, „visada džiaukitės“ (1 Tesalonikiečiams 5:16). Džiaugsmo, kuris palaikytų entuziazmą, galima pasisemti apmąstant, kaip gera žinoti, kad Jehova tave laimina. Antra, „be paliovos melskitės“ (1 Tesalonikiečiams 5:17). Malda yra tarsi deguonis, kuris padeda laužui įsiliepsnoti. Melsdamiesi turėtume Dievui išsakyti visa, kas yra mūsų širdyje. Trečia, „už viską dėkokite“ (1 Tesalonikiečiams 5:18). Dėkinga širdis suartina mus su Jehova ir bendratikiais. „Puoselėkite dėkingumo jausmą, – priminė brolis Numaras, – kaip priešingybę kritiškumo dvasiai.“

„Dangūs skelbia Dievo šlovę, skelbkime ir mes.“ Vienas iš teokratinių kursų dėstytojų Semas Robersonas įžanginėje kalbos dalyje rėmėsi Biblijos eilutėmis, kuriose rašoma apie tai, kad saulė, mėnulis ir žvaigždės skelbia Jehovos šlovę (Psalmyno 19:1; 89:37; 148:3). Jis pabrėžė, kad absolventai irgi turėjo progų šlovinti Jehovą, ir paprašė jų suvaidinti kai kurias situacijas iš skelbimo tarnybos. Pavyzdžiui, vienas absolventas padėkojo vyrui invalido vežimėlyje už parodytą dėkingumą, kai sustabdęs savo automobilį leido neįgaliajam pervažiuoti į kitą gatvės pusę. Užsimezgė pokalbis, ir vyras sutiko, kad jam būtų vedamos Biblijos studijos. Jį lankydamas, per kelias savaites brolis turėjo progų paliudyti ir kitiems, kurie ateidavo pas studijuotoją į svečius. Galiausiai buvo pradėtos dar septynios Biblijos studijos.

„Dievo mokymas daro tave galingą.“ Leidybos komiteto padėjėjas Donaldas Gordonas paėmė interviu iš dviejų sutuoktinių porų. Vienas brolis paminėjo, kad per paskaitas dažnai buvo aptariama Efeziečiams 3:16–20. Šios eilutės besimokantiems padėjo „tapti galingiems“, rodant nuolankumą, būnant prieinamiems ir pripažįstant, kad Jehova kiekvienam liudytojui vis dar turi daug darbo. Kitame interviu sesė pasakojo, jog yra labai dėkinga dėstytojui, kuris padrąsino absolventus tokiu pavyzdžiu: būkite ne didelė žuvis mažame inde, kur nėra vietos augti, o maža žuvelė didžiuliame vandenyne. „Supratau, – pabaigė ji, – jeigu elgsiuosi kaip mažiausia Jehovos organizacijoje, Dievas man padės augti dvasiškai.“

„Tegul Jehova atsimena tave tavo labui.“ Vadovaujančiosios tarybos narys Markas Sandersonas pagrindine išleistuvių kalbos tema pasirinko Nehemijo maldą: „O mano Dieve, atsimink mano labui visa, ką esu padaręs“ (Nehemijo 5:19; 13:31). Nehemijas nesibaimino, kad Jehova pamirš jį ir jo dievatarnystę. Iš esmės jis prašė Dievą atsiminti jį palankiai ir laiminti.

Taip pat ir absolventai gali neabejoti, kad Jehova juos prisimins palankiai, jei taikys svarbiausias pamokas, išmoktas Gileade. Pavyzdžiui, pagrindinis motyvas tarnauti Jehovai turėtų būti meilė jam (Morkaus 12:30). Abraomas mylėjo Dievą visa širdimi, todėl Dievas jį labai vertino. Net praėjus tūkstančiui metų nuo Abraomo mirties Dievas pavadino jį savo draugu (Izaijo 41:8).

Brolis Sandersonas absolventams priminė mylėti savo artimą, ypač krikščionis brolius ir seseris (Morkaus 12:31). Jie, kaip ir gailestingasis samarietis, kuris „tapo artimu pakliuvusiajam į plėšikų rankas“, turi imtis iniciatyvos padėti tiems, kam reikia pagalbos (Luko 10:36). Kad pailiustruotų šią mintį, kalbėtojas pateikė Nikolo Kovaliako, baigusio Gileado mokyklą ir tarnavusio srities prižiūrėtoju, pavyzdį. Brolį Kovaliaką visi pažinojo kaip labai šiltą, draugišką žmogų. Kartą rajono prižiūrėtoją ir jo žmoną uoliai darbuotis jis paragino tokiais žodžiais: „Stenkitės kuo daugiau nuveikti dienos pradžioje, savaitės pradžioje, mėnesio pradžioje, metų pradžioje.“ Bet stebėjęs sesę kelias dienas, jai pasakė: „Pamiršk, ką sakiau. Jau ir taip per daug darai. Sulėtink tempą, kad nepervargtum.“ Jo atjautus patarimas padėjo sesei tęsti visalaikę tarnybą ne vieną dešimtmetį.

Baigdamas brolis Sandersonas paskatino absolventus panaudoti visa, ko išmoko – perteikti žinias kitiems ir juos ugdyti (2 Timotiejui 2:2). Darbuodamiesi paskyrimo vietoje jie galės stiprinti bendratikius, patikindami, kad Jehova juos prisimins jų labui (Psalmyno 20:1–5).

Pabaiga. Kai absolventams buvo įteikti diplomai, vienas iš jų visų vardu perskaitė padėkos laišką. Tada iš giesmyno Giedokime Jehovai penkiolika absolventų be akompanimento atliko 123-ąją giesmę „Ganytojai – Dievo dovana“.