Sargybos bokšto biblinės Gileado mokyklos 134-osios laidos išleistuvės Jehovos liudytojų mokymo centre Patersone (Niujorko valstija) buvo surengtos 2013 metų kovo 9 dieną. Ši mokykla patyrusius liudytojus rengia dar našiau eiti dievatarnystę. Į renginį susirinko 9912 dalyvių: absolventų, jų draugų, šeimos narių bei kitų svečių.

Programą vedė Jehovos liudytojų Vadovaujančiosios tarybos narys Markas Sandersonas. Susirinkusiems jis priminė apie Gileado mokyklos inauguraciją, įvykusią prieš 70 metų, 1943-iųjų vasario 1 dieną. Anuomet šios mokyklos prezidentas Natanas Noras jos įkūrimo tikslą nusakė taip: „Jei tik skelbimo lauke turėtume daugiau darbininkų, [su gerąja naujiena apie Dievo Karalystę] galėtume pasiekti šimtais tūkstančių daugiau žmonių. Viešpačiui laiminant darbininkų bus.“ Ar brolis Noras buvo teisus?

Kaip viskas klostėsi? Netrukus po mokyklos atidarymo brolis Noras išvyko į Meksiką išsiaiškinti, kur didžiausias Gileado mokyklą baigusių misionierių poreikis. Jam lankantis Meksike į susitikimą buvo sukviestos visos 240 kilometrų spinduliu esančios bendruomenės. Susirinko 400 žmonių. Dabar, praėjus beveik septyniems dešimtmečiams nuo to laiko, kai į Meksiką atvyko pirmieji misionieriai, iš tos pačios teritorijos, jei būtų sukviesti, veikiausiai suvažiuotų per 200 000 liudytojų!

„Ką laikai savo rankoje?“ Jungtinių Valstijų filialo komiteto narys Antonis Grifinas plėtojo temą, pagrįstą Išėjimo 4:2. Čia aprašomas Dievo pokalbis su Moze. Dievas paklausė: „Ką laikai savo rankoje?“ Mozė atsakė: „Lazdą.“ Jehova tą lazdą pasirinko kaip simbolį, liudijantį apie Mozei suteiktą valdžią bei įgaliojimus (Išėjimo 4:5). Kol Mozė valdžią naudojo Dievo šlovei, jam sekėsi, bet, kai siekdamas sau šlovės iškoneveikė brolius, kaip atsitiko prie Meribos, Jehova užsirūstino (Skaičių 20:9-13).

Brolis Grifinas Mozės lazdą palygino su dvasiniu mokymu Gileade ir perspėjo absolventus savo žiniomis nesipuikuoti prieš kitus. Priešingai, jiems patarė: „Visa, ką gavote, naudokite Jehovos garbei bei šlovei, ir būsite tikra atgaiva tiems, kuriems tarnaujate.“

„Prisiminkite maną.“ Vadovaujančiosios tarybos narys Stivenas Letas pabrėžė, jog mana, kuria dykumoje Dievas maitino izraelitus, mus pamoko keturių dalykų.

• Būkite stropūs (Skaičių 11:8). Kad pasimaitintų mana, izraelitai turėdavo skubiai jos prisirinkti ir įdėti nemažai darbo, kol paruošdavo valgį (Išėjimo 16:21).

• Nemurmėkite prieš Jehovą (Skaičių 11:5, 6). Reikšdami nepasitenkinimą dėl manos, iš tiesų izraelitai murmėjo prieš Dievą. Gaunamu dvasiniu maistu, kaip ir mana, ne visuomet žavimės, bet jis visuomet maistingas. Visada turėtume būti dėkingi už kiekvieną Jehovos davinį.

• Nė kiek neabejokite, kad Jehova jumis pasirūpins. Dievas ištikimai diena iš dienos parūpindavo manos, o prieš šabą duodavo net dvigubą porciją (Išėjimo 16:22-26). Panašiai ir mes pasitikime, kad Dievas patenkins mūsų poreikius (Mato 6:11).

• Nepaklusdami nebūsite laiminami (Išėjimo 16:19, 20, 25-28). Izraelitai, bandę rinkti maną per šabą, užsitraukė Jehovos nemalonę, o tiems, kurie kitomis savaitės dienomis prisirinkdavo daugiau, nei reikia tai dienai, mana sukirmydavo ir imdavo dvokti.

Brolis Letas paragino absolventus nepamiršti to, ko pasimokome iš pasakojimo apie maną. Tada Jehova tikrai atidarys jums dangaus langus ir pilte apipils jus visokeriopa palaima (Malachijo 3:10).

„Būkite pasirengę gyventi naujajame pasaulyje.“ Teokratinių mokyklų skyriaus prižiūrėtojas Viljamas Samjuelsonas paaiškino, jog nors, suprantama, trokštame gyventi naujajame pasaulyje, dar svarbiau, kad iš tikrųjų būtume tam pasiruošę. Todėl mums būtina sveika nuovoka (1 Petro 4:7).

Mūsų sveika nuovoka akivaizdi iš to, kokį požiūrį turime į savo silpnybes. Dėl savo ydų neturėtume kaltinti Šėtono ar jam pavaldžios santvarkos, galbūt manydami, kad jų atsikratysime naujajame pasaulyje, kai Dievas pašalins blogą įtaką. Su neigiamais bruožais, pavyzdžiui, savanaudiškumu, turime kovoti būtent dabar ir daryti viską, kad apsivilktume naująjį žmogų (Efeziečiams 4:24).

„Padėkite savo plunksną į šalį.“ Gileado mokyklos dėstytojas Markas Numaras, kalbėdamas apie pastangas patiems rašyti savo gyvenimo scenarijų, panaudojo iliustraciją apie plunksną. Plunksną padedame į šalį, leisdami Jehovai vadovauti mūsų žingsniams.

Pavyzdys, kaip nedera elgtis, – karalius Saulius. Kai pradėjo karaliauti, jis buvo nuolankus, kuklus žmogus (1 Samuelio 10:22, 27; 11:13). Tačiau netrukus jau pats rašė savo gyvenimo scenarijų, darydamas tai, kas, jo manymu, teisinga ir šlovindamas save. Už neklusnumą Dievas jį atmetė (1 Samuelio 14:24; 15:10, 11).

Nors mokydamiesi absolventai pasidėjo gerą pamatą, brolis Numaras priminė, kad jie turi ir toliau eiti dievatarnystę taip, kaip to nori Dievas. Kalbėtojas perspėjo: „Tai, kad Dievas jumis naudojasi, dar nereiškia, kad jis yra jumis patenkintas.“ Prisiminkite Mozę, – kai reikėjo stebuklingai išgauti vandens iš uolos, jis pasielgė ne pagal Jehovos valią. Vandens, tiesa, Mozė išgavo, bet Jehova jo nelaimino (Skaičių 20:7-12).

„Pritarkite dangaus viduriu skrendančiam angelui, kuris šaukia garsiu balsu.“ Gileado mokyklos dėstytojas Semas Robersonas savo kalbą grindė mintimis iš Apreiškimo 14:6, 7. Jis pakvietė Gileado absolventus suvaidinti neseniai tarnyboje patirtus atvejus. Štai vienas iš absolventų, po operacijos gulėdamas ligoninėje, skelbė slaugytojai. Kadangi ji buvo kilusi iš Peru, pokalbį brolis pradėjo jw.org svetainėje parodydamas liudytojų, skelbiančių gerąją naujieną Čačapojase, nuotrauką. Taip užsimezgė Biblijos studijos su slaugytoja ir jos vyru.

„Tu mane suvedžiojai, [...] ir aš leidausi suvedžiojamas“ (Jeremijo 20:7). Jungtinių Valstijų filialo komiteto narys Alenas Šūsteris paėmė interviu iš dviejų sutuoktinių porų. Šie absolventai pasijuto Jehovos „suvedžioti“. Kokia prasme? Iš pradžių jie abejojo, ar pajėgs mokytis Gileade. Tačiau užsiėmimams prasidėjus, sulaukė tiek pagalbos, jog sėkmingai baigė kursą. Sesė Marianne Aronsson dėkingumą už įgytas žinias išreiškė tokiais žodžiais: „Nuo šiol niekada nepritrūksiu medžiagos studijoms. Supratau, jog kiekviena Biblijos eilutė – tikras lobis!“

„Sekite jų tikėjimu.“ Vadovaujančiosios tarybos narys Deividas Spleinas pasakė pagrindinę kalbą, pagrįstą Hebrajams 13:7, kur rašoma: „Prisiminkite tuos, kurie tarp jūsų vadovauja, kurie skelbė jums Dievo žodį. Įsižiūrėkite į jų elgesio vaisius ir sekite jų tikėjimu.“ Kokį tikėjimą parodė vadovavusieji Jehovos liudytojų veiklai prieš 70 metų?

1942-ųjų rugsėjį Natanas Noras į bendrą susirinkimą sukvietė Jehovos liudytojų dviejų korporacijų direktorius ir pasiūlė įsteigti naują mokyklą – Gileadą. Ten būtų ruošiami misionieriai – skelbimo veiklos naujose teritorijose pradininkai. Tačiau sąlygos kurti tokią mokyklą atrodė visai nepalankios. Antrojo pasaulinio karo įkarštyje siųsti misionierius į daugelį šalių buvo sunku ar net neįmanoma. Be to, praėjusio amžiaus ketvirtame dešimtmetyje pasaulinę finansų sistemą iš esmės ištiko krachas, ir mūsų organizacija lėšų mokyklai turėjo vos penkeriems metams. Vis dėlto, vieningai pritardami šiam pasiūlymui, broliai parodė tvirtą tikėjimą.

Sektiną tikėjimą rodė ir baigusieji Gileado mokyklą. Tenkinosi tuo, ką turėjo, ir saugojosi meilės pinigams (Hebrajams 13:5, 6). Daugelis suprato, jog galbūt niekada nebesusitiks su savo artimaisiais, nes šie neišgalės finansuoti jų kelionės aplankyti namiškių. Ir išties nemažai misionierių po paskyrimo artimųjų nematė 10–15 metų. Tačiau nė kiek neabejojo, kad Jėzus kaip ir ligi šiol rūpinsis jais bei jų artimaisiais (Hebrajams 13:8).

Papasakojęs keletą atvejų apie kai kuriuos absolventus, kurie dar prieš atvykdami į Gileado mokyklą sunkiomis sąlygomis tarnavo užsienyje, brolis Spleinas pasakė: „Esate puikūs jauni vyrai bei moterys, tęsiantys šlovingą istoriją, kurią prieš 70 metų pradėjo rašyti pirmieji Gileado mokyklos absolventai. [...] Su džiaugsmu tarnaukite Jehovai kad ir kur būtumėte paskirti.“

Baigdamas kalbą brolis Spleinas parodė skaidres. Jose nufotografuoti 77 Gileado mokyklos absolventai, tarp jų – du pirmosios laidos, šią mokyklą baigę 1943 metais. Visi jie tarnauja Jehovos liudytojų Jungtinių Valstijų filiale. Žiūrint skaidres skambėjo įrašytos giesmės, kuriomis Jehovą šloviname jau 70 metų.

Kai buvo įteikti diplomai, vienas iš absolventų klasės vardu perskaitė padėkos laišką. Tada brolis Sandersonas užbaigė programą, pabrėždamas, kad nors praėjo 70 metų, brolio Noro žodžiai, pasakyti pirmos Gileado laidos absolventams, tebėra prasmingi: „Kad ir kur gautumėte paskyrimą, niekada nepamirškite, jog esate [...] Karalystės skelbėjai. Tai didžiausia garbė, kada nors tekusi kokiam kūriniui Žemėje, – šlovinti Kūrėją dabar, iki ateis Armagedonas. [...] Todėl, kol jums suteikta garbė skelbti, skelbkite!“