2014 metų rugsėjo 13 dieną Jehovos liudytojų mokymo centre Patersone (Niujorko valstija, JAV) įvyko Gileado mokyklos 137-osios laidos išleistuvės. Ši mokykla parengia Jehovos liudytojus, jau turinčius didelę patirtį, dar veiksmingiau darbuotis stiprinant bendruomenes ir filialus, kur bus paskirti. Programos iš viso klausėsi 12 333 asmenys – auditorija Patersone ir tie, kuriems programa buvo transliuojama Jamaikoje, Jungtinėse Valstijose, Kanadoje ir Puerto Rike.

Programą vedė Jehovos liudytojų Vadovaujančiosios tarybos narys Samjuelis Herdas. Tardamas įžanginį žodį jis pabrėžė, kaip smarkiai Jehovos mintys viršija mūsų mintis (Izaijo 55:8, 9). Jis pasakė, kad per tuos penkis mėnesius, per kuriuos pildė protus Dievo minčių, Gileado mokyklos studentai tepakapstė paviršių, pažino „tik [Dievo] kelių pašalius“ (Jobo 26:14, Brb). Brolis Herdas dar paminėjo, kad kaskart susirinkdami aptarti Dievo minčių turime iš to naudos, ir ši išleistuvių programa nebus išimtis.

„Dvasios vaisius yra [...] kantrybė“ (Galatams 5:22). Jungtinių Valstijų filialo narys Džonas Larsonas aptarė, kaip dvejopai galime rodyti kantrybę – vieną iš Dievo dvasios vaisiaus dalelių. Pirma, turime rodyti kantrybę Jehovai, kai jis mus moko ir padeda stiprėti tikėjimu (1 Petro 5:10). Puikus pavyzdys mums yra Abraomas: jis buvo kantrus, kai Jehova jį lavino ir kol galiausiai įvykdė, ką buvo jam pažadėjęs (Hebrajams 6:15).

Antra, turime būti kantrūs sau. Baigusieji Gileado mokyklą gali pradėti per daug iš savęs reikalauti. Ir jeigu ne viskas iš karto gerai klostysis, jie galbūt manys, kad su jais kažkas negerai. Brolis Larsonas, remdamasis savo patirtimi, absolventus patikino, kad sunkumus jie gali įveikti būdami kantrūs sau ir uoliai darbuodamiesi, kol Dievas juos išlavins (Hebrajams 6:11, 12).

„Jūsų širdis tebūna nuolanki ir tegyvuoja amžinai“. Vadovaujančiosios tarybos narys Antonis Morisas savo kalbos mintis grindė 22 psalmės 26 eilute, kurios b dalyje sakoma „tegyvuoja jūsų širdis per amžius“ (Brb). Kad mums tai išsipildytų, turime būti nuolankūs. Brolis Morisas pabrėžė, kad jei nesame nuolankūs, Jehovai nebūsime naudingi. Kiekvienas iš mūsų, net ir ilgamečiai krikščionys, gali pamiršti, kaip svarbu būti tokiems kaip Kristus Jėzus (2 Petro 1:9).

Biblijoje pasakojama apie žmones, kurie buvo nuolankūs ir kurie ne. Pavyzdžiui, Erodas Agripa išdidžiai leidosi minios šlovinamas, ir už tai, kad neatidavė garbės Dievui, Jehovos angelas jį ištiko ir jis „mirė kirminų suėstas“ (Apaštalų darbų 12:21–23). O Petras, Jėzaus pabartas, kad mąsto ne Dievo, o žmonių mintimis, nesupyko (Mato 16:21–23). Jis priėmė sudrausminimą ir parodė puikų nuolankumo pavyzdį (1 Petro 5:5).

Kai kurie absolventai taps beteliečiais kuriame nors iš Jehovos liudytojų filialų. Brolis Morisas jiems priminė, kad jeigu nebus nuolankūs, tarnaudami ten jausis nelaimingi. Tačiau pačiam įžvelgti, ar nestokoji nuolankumo, nėra lengva. Norėdamas tą mintį pabrėžti, jis papasakojo seną atvejį, kad vienas brolis, pašalintas iš vyresniojo pareigų už tai, kad nerodė nuolankumo, parašė į filialą laišką. Jame jis pasakė: „Aš esu nuolankiausias žmogus, kokį tik pažįstu.“ Brolis Morisas paragino absolventus saugotis tokio požiūrio. Nuolankūs jie liks tik tuomet, jeigu pernelyg nesureikšmins savo padėties, bet pripažins Dievo Jehovos ir Jėzaus Kristaus valdžią.

„Jis duoda dvasios saiku nematuodamas“ (Jono 3:34). Gileado mokyklos dėstytojas Maiklas Bernetas absolventams priminė, kad šventoji dvasia padės jiems įveikti sunkumus ar abejones, kurių galbūt kils tarnaujant paskyrimo vietose. Dievo dvasia įgalino Becalelį atlikti nelengvą užduotį: darbuotis padangtės statyboje (Išėjimo 35:30–35). Šventoji dvasia suteikė Becaleliui išmonės ne tik meniškai išpuošti padangtę, bet ir gebėjimą mokyti kitus. Dievo dvasia gali padėti ir Gileado mokyklos absolventams, pavyzdžiui, kai jie stengsis pritaikyti Biblijos tiesų mokymo metodą, koks buvo naudojamas jų pamokose.

Becalelio dienomis prie padangtės statybos daug prisidėjo ir Izraelio tautos moterys (Išėjimo 35:25, 26). Panašiai mūsų sesės Gileado mokykloje, palaikydamos savo vyrus, pasirodė esančios sumanios. Baigdamas kalbą brolis Bernetas absolventams patarė: „Įgimtus gebėjimus apvilkite nuolankumu ir paklusnumu. Jeigu taip darysite, Jehova jums dosniai suteiks savo dvasios.“

„Ar šoksi su manimi?“ Markas Numaras, mokymo komiteto padėjėjas, savo kalbos temą plėtojo remdamasis karaliaus Dovydo pavyzdžiu, kai jis pargabeno sandoros skrynią į Jeruzalę (2 Samuelio 6:12–14). Gabenant Dievo skrynią, Dovydas džiaugsmingai šoko kartu su „savo dvariškių vergėmis“ (2 Samuelio 6:20–22). Tos vergės niekada neužmirš dienos, kurią karalius Dovydas šoko su jomis. Brolis Numaras paskatino absolventus šokti su „vergėmis“. Jis paklausė: „Ar būsi tas, kuris noriai padeda paprastiems, svarbių pareigų neturintiems žmonėms? [...] Ar vertinsi kitus dėl jų dorybių?“

Absolventai seks Jehovos pavyzdžiu, jeigu nenustos rodyti ištikimos meilės (Psalmyno 113:6, 7). Net jei kam nors iš juos supančių bendratikių trūktų nuolankumo, absolventai neturėtų leistis paveikiami jų silpnybių. „Laikykite save nieku, – pasakė brolis Numaras ir pridūrė: – su Jehovos avimis elkitės taip, kaip elgtųsi jis.“

„Liudykite kiekviena tinkama proga“. Teokratinių mokyklų skyriaus prižiūrėtojas Viljamas Samjuelsonas priminė, kad apaštalas Paulius išnaudodavo kiekvieną progą skelbti gerąją naujieną (Apaštalų darbų 17:17). Paskui brolis Samjuelsonas paprašė absolventų pademonstruoti keletą atvejų iš tarnybos mokantis Gileado mokykloje. Pavyzdžiui, viena pora turguje susipažino su moterimi, pardavinėjančia maisto produktus. Jie palaukė, kol nebebus pirkėjų, ir parodė jai vaizdo siužetą Kodėl verta studijuoti Bibliją?, taip pat pristatė svetainę jw.org, kur ji galėtų rasti informacijos savo gimtąja laosiečių kalba. Ta pora aplankė ją vėl ir galėjo toliau žadinti jos susidomėjimą.

„Atsidėkite Jehovos tarnybai“. Viljamas Nonkesas, tarnaujantis Jungtinių Valstijų filialo tarnybos skyriuje, paėmė interviu iš keturių absolventų. Turėdami nuostatą, apie kurią kalbama Izaijo 6:8, jie jau buvo atsidėję Jehovos tarnybai, bet mokykla parengė juos nuveikti dar daugiau. Sesuo Snolja Maseko paaiškino, kad Gileado mokykla padėjo jai suprasti, kokiose srityse ji galėtų pasitempti, pavyzdžiui, gerai išnaudoti laiką net ir po ilgos dienos tarnyboje. Ji pasakė: „Mokydamasi čia pamačiau, kad pajėgiu daug daugiau, negu maniau.“ Brolis Denis Nilsenas sužinojo, kaip Sofonijo 3:17 gali padėti jam niekada nenusivilti savo tarnyba. „Jeigu esu tarnyboje, bet rezultatai neįspūdingi, Jehova vis tiek šaukia iš džiaugsmo, – pasakė brolis Nilsenas, – aš irgi turėčiau džiaugtis.“

„Įsižiūrėkite į dangaus paukščius“ (Mato 6:26). Vadovaujančiosios tarybos narys Stivenas Letas pasakė pagrindinę programos kalbą. Remdamasis Jėzaus žodžiais, kad turime įsižiūrėti į paukščius, brolis Letas pateikė keletą pamokų, kurios naudingos ir mums (Jobo 12:7).

Pavyzdžiui, kaip Jehova maitina paukščius, taip pasirūpins ir mumis. Esame „Dievo namų“ nariai, ir jis patikina, kad rūpinsis savaisiais (1 Timotiejui 3:15; 5:8). Žinoma, ir patys turime daryti, ką galime. Kaip paukščiai turi ieškotis maisto, kurio Dievas teikia, taip mes, kad būtume Dievo palaiminti, turime pirmiausia ieškoti Karalystės (Mato 6:33).

Brolis Letas dar paminėjo, kad daugelis paukščių, pajutę pavojų, garsiai apie tai praneša. Panašiai mes, kai tinkama, perspėjame savo bendratikius. Pavyzdžiui, jei brolis „žengtų kokį klaidingą žingsnį to nesuvokdamas“, stengtumės padėti jam pasitaisyti (Galatams 6:1). Be to, skelbdami gerąją naujieną perspėjame žmones apie artėjančią Jehovos dieną (Sofonijo 1:14). Pateikdamas kitą pavyzdį brolis Letas paaiškino, kad kaip migruojantys paukščiai perskrenda aukščiausius kalnus, taip mes padedami Jehovos įveikiame, regis, nenugalimas kliūtis (Mato 17:20).

Pabaiga. Kai absolventams buvo įteikti diplomai, vienas iš jų visos laidos vardu perskaitė padėkos laišką. Baigdamas programą brolis Herdas pateikė vieną palyginimą: Jehovos minčių įdiegimo į širdį procesą jis sulygino su bėgvinių kalimu į geležinkelio pabėgius. Kad bėgvinė būtų tvirtai įkalta, gali reikėti kelių kūjo smūgių. Panašiai absolventai turi vis pamąstyti, ko mokėsi Gileado mokykloje. „Skirkite laiko „įkalti“ Dievo mintis į savo širdį, – pasakė brolis Herdas ir pridūrė: – vadovaukitės jomis ir būsite palaima kitiems.“