2016 metų lapkričio pabaigoje šiaurės Italijoje stiprios liūtys sukėlė potvynių. Kai kurie kaimai į pietus nuo Monkaljerio miesto buvo apsemti, vietomis vandens lygis siekė daugiau kaip pusmetrį. Kaip rašė vienas laikraštis, „vanduo nieko nesigailėjo“. Valdžia nedelsdama evakavo apie 1500 gyventojų. Kadangi gelbėjimo tarnybos reagavo labai greitai, nežuvo nė vienas žmogus. Vis dėlto nemažai šeimų patyrė materialinę žalą.

Vietiniai Jehovos liudytojai, pasiskirstę į grupeles, tuojau ėmėsi darbo. Jie padėjo iš nukentėjusiųjų namų išvalyti purvą ir šiukšles, į saugią vietą nunešti baldus ir kitus vertingus daiktus. Viena grupelė su įrankiais ir karštu maistu važiuodama pas nukentėjusią šeimą pamatė, kad kelias yra užtvertas. Bet pareigūnai, sužinoję, kokiu tikslu jie ten važiuoja, mūsų bendratikius praleido. Liudytojai pagelbėjo ne vien savo tikėjimo broliams ir sesėms, bet ir jų kaimynams.

Vieno daugiabučio namo rūsys buvo visiškai apsemtas. Kai tik gelbėjimo tarnyba išpumpavo vandenį, didelė liudytojų grupė padėjo savo bendratikiui Antonijui ir jo šeimai iš jų rūsio išnešti šiukšles. Paskui liudytojai suteikė pagalbą ir kitiems namo gyventojams. Sustoję į vorelę, jie per kelias valandas ištuštino visų gyventojų rūsius. Už pagalbą visi buvo labai dėkingi. Namo gyventoja vardu Viviana su ašaromis akyse Antonijaus žmonai pasakė: „Prašau, padėkok savo broliams mūsų vardu. Jūs – ypatingi žmonės!“

Viename kaime, kur potvynis pridarė ypač daug nuostolių, žmonės susižavėję stebėjo, kaip liudytojai padeda nukentėjusiesiems. Kai kurie netgi panoro prie liudytojų prisidėti ir mielai klausė vadovaujančio brolio nurodymų.

Potvynis smarkiai apgadino vieno vyro namą, o į garažą prinešė daug purvo. Jis negalėjo atsistebėti matydamas, kaip aštuoni liudytojai be pertraukos dirbo keturias valandas, kol garažą išvalė. Atsidėkodamas vyras kai kuriuos savanorius apkabino. Vėliau socialiniame tinkle jis išreiškė liudytojams padėką už, kaip pats rašė, neįkainojamą pagalbą.

Vienas liudytojas prisimena: „Padėjome keletui savo kaimynų, kurių daugumai yra per 80 metų. Kai kurie mums dėkodami negalėjo sulaikyti ašarų.“ Vienas vyras, aktyvus katalikų bažnyčios narys, nuoširdžiai padėkojo liudytojams už jų pagalbą ir pasakė: „Buvo gera matyti, kad nors mūsų religiniai įsitikinimai skiriasi, vieni kitiems ištiesėme pagalbos ranką.“ Kitas vyras liudytojams pasakė: „Gaila, kad žmonės jus žino tik dėl to, kad sekmadienio rytais einate po namus, o ne dėl to, kad teikiate kitiems pagalbą.“