Ukrainoje 2017 metų gegužės 6 dieną apie 130 Jehovos liudytojų padėjo valyti Briuchovyčų mišką, esantį netoli Lvovo. Savanorių amžius – nuo 22 iki 80 metų. Visi jie gyvena ir darbuojasi Jehovos liudytojų filiale, o jis yra šalia minėto miško. Per tris valandas jie sutvarkė 50 hektarų plotą ir surinko apie 600 kilogramų šiukšlių.

Pasak Lvovo miško veisimo ir sėjimo centro vyriausiojo inžinieriaus Michailo Splavinskio, „Jehovos liudytojai yra pirmieji, kurie prisidėjo prie metinio miško valymo, ir tai daro kasmet nuo 2014-ųjų“.

„Šiukšlės miške atsiranda dėl dviejų priežasčių, – aiškina M. Splavinskis. – Pirma, šiukšles palieka į mišką pailsėti atvykę žmonės. Antra, sunkvežimiais atvežamos ir miške išpilamos statybinės atliekos ir kitokios šiukšlės.“

Šiukšlės miškui labai kenkia. „Kad jos suirtų, reikia daug laiko. [...] Šiukšlės užteršia gruntinį vandenį, o tai sukelia ekologinių problemų“, – sako M. Splavinskis. Dėl saulėje įkaitusio palikto stiklo gali kilti gaisras. Stiklo šukės ir išmesti švirkštai kelia grėsmę, ypač vaikams. „Visų šių nelaimių galima išvengti mišką išvalant“, – tęsia M. Splavinskis.

Sutvarkyti 3300 hektarų ploto mišką – milžiniška užduotis. „Turime tik penkis girininkus, taigi patys tokio didelio ploto sutvarkyti nepajėgiame. Todėl kartą per metus prašome gyventojų pagalbos“, – sako M. Splavinskis.

Jehovos liudytojai, „apsiginklavę“ pirštinėmis, maišais ir grėbliais, renka butelius, padangas, stiklo šukes, metalą, popierių, plastiką, švirkštus. Kaip sakė eigulys Ihoris Fedakas, „ta miško dalis, kurią valo Jehovos liudytojai, yra labai švari“.

Nors įstatymas nereikalauja, stiklo, popieriaus ir plastiko šiukšles liudytojai išrūšiuoja, kad jas būtų galima perdirbti. Tada šiukšlės atsiduria vietinėje atliekų tvarkymo įmonėje. Nuo 2016-ųjų liudytojai už jų surinktų šiukšlių išvežimą sumoka patys. „Dėkoju Jehovos liudytojams už pagalbą. Jie mums labai padeda“, – sako I. Fedakas.

Jehovos liudytojai labai džiaugiasi galėdami prisidėti prie kasmetinio miško valymo. Jiems malonu pasitarnauti gyventojų gerovei ir padėti saugoti mišką. Jehovos liudytojas vardu Folkeris sako: „Valymo nelaikau žeminančiu darbu. Daryti ką nors dėl kitų man garbė. Be to, jaučiu pasitenkinimą.“ Tokio požiūrio laikosi ir kiti liudytojai.

Anželika priduria: „Man svarbiausia ne tai, kas prišiukšlino, o ką aš galiu padaryti, kad tų šiukšlių neliktų.“ Tvarkyme dalyvavusi Loisa, kuriai 78 metai, sako: „Jei išėjęs pasivaikščioti pamatai šiukšlę, nesusierzink, verčiau ją pakelk ir išmesk.“

„Žmonės dažniausiai mato mus pasipuošusius, su kaklaraiščiais, besikalbančius apie savo įsitikinimus, – sako Vieslavas. – Bet mes esame visada nusiteikę pasiraitoti rankoves ir valyti mišką ar imtis kitokio naudingo darbo.“