Rodyti straipsnį

Savižudis nuo dangoraižio nenušoko

Savižudis nuo dangoraižio nenušoko

Oklande (Naujoji Zelandija) aštuoniasdešimties metų Jehovos liudytojas Graham’as Browne’as padėjo įtikinti vyrą, turintį protinį sutrikimą, nešokti nuo 328 metrų aukščio dangoraižio. „Kai vyras pasakė norįs pasikalbėti su kuo nors iš Jehovos liudytojų, – pasakoja Graham’as, – policininkas pasiteiravo, ar negalėčiau padėti.

Dangoraižį prižiūrintys darbuotojai užsegė man saugos diržus ir pririšo Bibliją. Policija palydėjo iki apžvalgos aikštelės atbrailos už apsauginės tvorelės 192 metrų aukštyje. Pūtė žvarbus vėjas. Grasinęs nusižudyti vyras sėdėjo visai netoli manęs ant atbrailos, žemyn nuleidęs kojas.

Garsiai pasakiau, jog esu Jehovos liudytojas ir noriu jam padėti. Paskui, tyliai pasimeldęs, atsiverčiau Bibliją ir pradėjau kalbėti.

Paaiškinau apie gyvybės šventumą. Tai kaip tik buvo viešosios kalbos tema, kurią neseniai buvau sakęs mūsų Karalystės salėje.

„Dievui esame labai brangūs, – kalbėjau, – ir jis mums davė nuostabią dovaną – gyvybę. Kodėl jam neparodžius, kad vertiname tą dovaną? Prašau, ateikite už apsauginės tvorelės.“

Perskaičiau kelias Biblijos ištraukas, tarp jų Jono 3:16, kur rašoma: „Mat Dievas taip mylėjo pasaulį, jog davė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris jį tiki, ne pražūtų, bet turėtų amžiną gyvenimą“ (Jono 3:16).

„Taigi Dievas jus myli ir nori, kad gyventumėte“, – bandžiau įtikinti.

Iš pradžių vyras, rodės, manęs negirdi. Todėl tyliai pasimeldžiau ir paprašiau Jehovos pagalbos. Galiausiai jis lėtai pasislinko arčiau manęs. Atrodė labai susirūpinęs.“

„Neseniai pas mane buvo atėję Jehovos liudytojai, bet juos išvijau, – pasakė vyras. – Dėl to labai apgailestauju. Ar man atleisite?“

„Be abejo, net kai kurie iš mūsų panašiai elgėmės prieš tapdami liudytojais, – patikinau jį. Galite būti ramus, Jehova jums atleis.“

„Ačiū, – pasakė jis, – kokia našta nusirito nuo pečių!“

„Žinote, tikrai dėl jūsų nerimauju. Aš tai prisisegęs saugos diržais, bet jei jūs paslystumėte, netektumėte savo brangios gyvybės. Tai labai nuliūdintų Jehovą. Todėl prašau pasislinkime už apsauginės tvorelės.“

Jo elgsena akivaizdžiai pasikeitė. „Gerai, – tarė jis nuolankiai, – pasislinksiu.“

Jis žengė į apžvalgos aikštelę, ir policija jį tuoj pat palydėjo į saugią vietą. Pokalbis truko apie valandą.“

Jehovos liudytojai nuoširdžiai rūpinasi žmonėmis, ypač prislėgtaisiais. Naudodamiesi Šventuoju Raštu, jie visame pasaulyje neša žmonėms viltį ir paguodą, patikindami, kad Dievas jais tikrai rūpinasi.