„Gerbsi savo tėvą ir motiną, kad ilgai gyventum krašte, kurį tavo Dievas Jehova tau duos“ (Išėjimo 20:12, „Naujojo pasaulio“ vertimas).

 „Gerbk savo tėvą ir motiną, kad ilgai gyventumei Žemėje, kurią Viešpats, tavo Dievas, tau skiria“ (Išėjimo 20:12, Lietuvos Biblijos draugija, 1999).

 Senovėje izraelitams Dievas prisakė gerbti savo tėvus. Kodėl būtina taip elgtis, leidžia suprasti prie šio įsako pridėtas Dievo pažadas. Nors izraelitams duoto Dievo Įstatymo, dar vadinamo Mozės Įstatymu, krikščionys laikytis neprivalo, Dievo normos nepasikeitė. Principai, kuriais buvo grindžiamas Įstatymas, tebegalioja, todėl krikščionys jais vadovaujasi (Kolosiečiams 3:20).

 Vaikai, kad ir kokio amžiaus jie būtų, turi gerbti savo tėvus ir paisyti jų nuomonės (Kunigų 19:3; Patarlių 1:8). Net ir suaugę ir jau sukūrę šeimą, vaikai myli savo tėvus ir jiems padeda. Pavyzdžiui, tinkamai pasirūpina senstančiais tėvais ir, prireikus, suteikia finansinę pagalbą (Mato 15:4–6; 1 Timotiejui 5:4, 8).

 Izraelitų vaikai turėjo gerbti tiek tėvą, tiek motiną, tuo pripažindami ir svarbų motinos vaidmenį šeimoje (Patarlių 6:20; 19:26). Taip būtina elgtis ir šiais laikais.

 Nors tėvus privalu gerbti, klusnumas neturėtų būti absoliutus. Izraelitas neprivalėjo paklusti savo tėvams, kaip ir jokiam kitam žmogui, jeigu šis reikalavo sulaužyti Dievo įstatymus (Pakartoto Įstatymo 13:6–8). Taip ir šiandien krikščionys klauso Dievo, o ne žmonių (Apaštalų darbų 5:29).

 Izraeliui duotame Įstatyme Dievas pažadėjo, kad tėvus gerbiantiems vaikams seksis, ir jie ilgai gyvens krašte, kurį jis skiria jiems (Pakartoto Įstatymo 5:16). Jie išvengs bausmės, skirtingai nei tie, kas nepaiso Dievo Įstatymo ir maištauja prieš savo tėvus (Pakartoto Įstatymo 21:18–21). Principai, kuriais paremti šie įstatymai, nepasikeitė (Efeziečiams 6:1–3). Jauni ar pagyvenę, esame atskaitingi savo Kūrėjui. Kaip Dievas ir pažadėjo, vaikai, paklūstantys jam ir savo tėvams, gyvens ilgai. Jie netgi turi viltį gyventi amžinai (1 Timotiejui 4:8; 6:18, 19).

 Kai ką svarbaus galima suprasti iš to, kelintas iš Dešimties įsakymų yra priesakas, užrašytas Išėjimo 20:12 (Išėjimo 20:1–17). Pirmiau jo išvardyti įsakymai apibrėžia izraelitų pareigas Dievui, kaip antai garbinti tiktai jį. Paskesni – pareigas kitiems žmonėms, pavyzdžiui, būti ištikimam savo sutuoktiniui, nevogti. Taigi įsakymas gerbti savo tėvą ir motiną yra tarsi grandis, jungianti dvi reikalavimų kategorijas.