„Aš esu Jehova. Tai mano vardas. Niekam savo šlovės neatiduosiu, savo garbės neperleisiu stabams“ (Izaijo 42:8, „Naujojo pasaulio“ vertimas).

 „Aš esu VIEŠPATS, tai mano vardas. Savo garbės neperleisiu kitam, nei savo šlovės stabams“ (Izaijo 42:8, Lietuvos Biblijos draugijos išleistas vertimas, 1999).

 Dievas mums pasako, koks yra jo vardas, ir priduria, kad garbinti turime tik jį, ne kokius stabus.

 Dievas pats pasirinko sau vardą – į lietuvių kalbą jis dažniausiai verčiamas „Jehova“ a (Išėjimo 3:14, 15). Senajame Testamente (hebrajiškuosiuose ir aramėjiškuosiuose raštuose) Dievo vardas pavartotas beveik 7000 kartų. Tačiau daugelyje vertimų jis pakeistas titulu „Viešpats“ (neretai rašomu didžiosiomis raidėmis). Vienas pavyzdys yra Psalmyno 110:1, kur užrašyta pranašystė apie Jehovą ir Jėzų. Šie žodžiai cituojami Naujajame Testamente (graikiškuosiuose raštuose) ir Lietuvos Biblijos draugijos išleistame vertime (1999) skamba taip: „Viešpats tarė mano Viešpačiui“ (Apaštalų darbų 2:34–36). „Naujojo pasaulio“ vertime Dievo vardas sugrąžintas ten, kur jis turi būti, ir taip išvengiama painiavos, koks Viešpats į kokį Viešpatį kreipiasi. Ten rašoma: „Jehova mano Viešpačiui tarė: ‘Sėskis mano dešinėje ir palūkėk, kol padėsiu tavo priešus lyg suolelį tau po kojų.’“

 Daugelio biblistų manymu, Dievo vardas reiškia „jis daro, kad būtų“. Toks vardas dera tiktai tikrajam Dievui. Kad įgyvendintų savo valią, jis gali būti, kuo tik reikia. Be to, Dievas gali padaryti, kad ir jo kūriniai taptų, kuo reikia, kad jo valia įvyktų.

 Kadangi yra visa ko Kūrėjas ir vienintelis tikrasis Dievas, Jehova vertas visiškos mūsų ištikimybės. Nieko kito – nei asmens, nei kokio daikto, pavyzdžiui, statulėlės ar paveikslo, – garbinti nedera (Išėjimo 20:2–6; 34:14; 1 Jono 5:21).

 Izaijo 42 skyriaus pradžioje užrašyti pranašiški žodžiai apie Jehovos tarną, jo išrinktąjį, kuriuo jis džiaugiasi. Šis tarnas daug nuveiks, pavyzdžiui, „įtvirtins tautose teisingumą“ (Izaijo 42:1). Dievas dar pasakė: „Dabar skelbiu naujus dalykus. Apsakysiu juos pirmiau, negu jie įvyks“ (Izaijo 42:9). Pranašystė apie Jehovos išrinktąjį išsipildė praėjus ne vienam šimtmečiui, kai Mesijas, arba Kristus, atėjo į žemę ir atliko visa, kas jam buvo pavesta (Mato 3:16, 17; 12:15–21).