„Dievas labai mylėjo pasaulį – net atidavė savo viengimį Sūnų, kad nė vienas, kuris jį tiki, nepražūtų ir galėtų gyventi amžinai“ (Jono 3:16, „Naujojo pasaulio“ vertimas).

 „Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą“ (Jono 3:16, Lietuvos Biblijos draugija, 1999).

 Dievas mus myli ir nori, kad gyventume amžinai. Todėl jis siuntė į žemę savo Sūnų, Jėzų Kristų. Būdamas žemėje, jis daug nuveikė. Viena, mokė sekėjus apie savo Dievą ir Tėvą (1 Petro 1:3). Taip pat už žmoniją atidavė savo gyvybę. Todėl kad gyventume amžinai, turime tikėti Jėzų.

 Apie Dievo meilę mums byloja žodžiai „atidavė savo viengimį Sūnų“. a Jėzus – išskirtinis Dievo Sūnus. Kuo? Tiktai Jėzų sukūrė pats Dievas (Kolosiečiams 1:17). Jis yra „visos kūrinijos pirmagimis“ (Kolosiečiams 1:15). Kiti kūriniai, tarp jų ir angelai, atsirado per jį. Būtent savo brangiausią Sūnų Dievas Jehova b siuntė „tarnauti ir savo gyvybės atiduoti kaip išpirkos už daugelį“ (Mato 20:28). Jėzus kentėjo ir mirė, kad išlaisvintų mus iš nuodėmės ir mirties, paveldėtų iš pirmojo žmogaus, Adomo (Romiečiams 5:8, 12).

 Tikėti Jėzų reiškia daugiau nei tik žinoti, kad jis yra, ir pripažinti, ką jis dėl mūsų padarė. Turime jam paklusti ir sekti jo pėdomis (Mato 7:24–27; 1 Petro 2:21). Biblijoje sakoma: „Kas tiki Sūnų, gaus amžiną gyvenimą, o kas Sūnui nepaklūsta, gyvenimo nematys“ (Jono 3:36).

 Šiuos žodžius Jėzus pasakė vienam iš žydų religinių vadovų – Nikodemui (Jono 3:1, 2). Pokalbio metu Jėzus atskleidė kai kurias detales apie Dievo Karalystę c ir tai, kad būtina gimti iš naujo (Jono 3:3). Be to, išpranašavo, kokia mirtis jo laukia: „Žmogaus Sūnus turi būti iškeltas [pakabintas ant stulpo], kad kiekvienas, kuris jį tiki, gautų amžiną gyvenimą“ (Jono 3:14, 15). Paskui pabrėžė, kad amžino gyvenimo viltį Dievas suteikė iš meilės žmonijai. Kad gautume tokią dovaną, pasak Jėzaus, turime rodyti tikėjimą ir daryti darbus, kurie patinka Dievui (Jono 3:17–21).