„Šlovė Dievui aukštybėse, o žemėje ramybė žmonėms, kuriems jis teikia malonę“ (Luko 2:14, „Naujojo pasaulio“ vertimas).

 „Garbė Dievui aukštybėse, o žemėje ramybė jo mylimiems žmonėms!“ (Luko 2:14, Lietuvos Biblijos draugija, 1999).

 Šiuos žodžius ištarė angelai gimus Jėzui. Iš esmės jie reiškia, kad tie, kas tiki Jėzų, pelno Dievo malonę ir gali džiaugtis jo teikiama ramybe.

 „Šlovė Dievui aukštybėse.“ Angelai dar kartą priminė, kad visa šlovė priklauso Dievui. Tai, kad gimus Jėzui angelai šlovino Dievą, rodo, kad Jėzaus gimimas ir jo tarnystė žemėje yra glaudžiai susiję su Dievo Jehovos a pašlovinimu. Pavyzdžiui, mokydamas žmones Jėzus visada garbę atiduodavo Dievui. „Mano mokslas – ne mano, o to, kuris mane siuntė“, – sakė jis (Jono 7:16–18). Išvydę Jėzaus stebuklus žmonės irgi dažnai būdavo paskatinti atiduoti šlovę Dievui (Luko 5:18, 24–26; Jono 5:19). Netgi savo mirtimi Jėzus pašlovino Dievą. Jo dėka tapo įmanoma įgyvendinti pradinį Jehovos sumanymą: kad žemėje gyventų vien teisūs ir taikingi žmonės (Pradžios 1:28).

 „Žemėje ramybė žmonėms.“ Čia daugiau kalbama ne apie ramybę žemėje bendrąja prasme, o apie vidinę ramybę, kurią žmogus jaučia žinodamas, kad turi Dievo palankumą. O Dievo palankumą įgyti ir artimus santykius su juo turėti galima tik Jėzaus dėka (Jokūbo 4:8). Ateityje Jėzus, Dievo Karalystės Karalius, užtikrins, kad taika ir ramybė įsivyrautų ir visoje žemėje (Psalmyno 37:11; Luko 1:32, 33).

 „Žmonėms, kuriems jis [Dievas] teikia malonę.“ Čia turimi omenyje žmonės, pelnę Dievo malonę dėl savo tikėjimo juo ir Jėzumi Kristumi. Kai kuriuose Biblijos vertimuose ši mintis perteikiama taip: „ramybė geros valios žmonėms“ (J. Skvireckas, 1939 m.) arba „ramybė ir palankumas žmonėms“ (K. Burbulys, 1996 m.). Iš šių vertimų susidaro įspūdis, kad kalbama tiesiog apie gerus, kilnius žmones arba kad Dievas pritaria visiems žmonėms, nepriklausomai nuo jų veiksmų ir įsitikinimų. Tačiau seniausi graikiškieji rankraščiai atspindi „Naujojo pasaulio“ vertime perteikiamą mintį, kad ramybę Dievas teikia tiems žmonėms, kurie yra įgiję jo palankumą.

 Antrame Evangelijos pagal Luką skyriuje aprašomi pirmieji Jėzaus gyvenimo žemėje metai. Kai jis gimė, piemenims, kurie stovyklaudami laukuose „naktį pakaitomis saugojo savo bandas“, b netrukus pasirodė angelas (Luko 2:4–8). Jis paskelbė jiems „gerą naujieną apie didį džiaugsmą“ sakydamas: „Šiandien Dovydo mieste jums gimė Gelbėtojas. Jis yra Kristus ir Viešpats“, ir paaiškino, kur jie ras kūdikį (Luko 2:9–12). Tada danguje „pasirodė gausi dangaus kareivija“, šlovinanti Dievą. Pasiekę Betliejų piemenys rado Mariją, Juozapą ir Jėzų (Luko 2:13–16). Papasakoję šiems viską, kas įvyko, piemenys grįžo prie savo kaimenių „šlovindami ir liaupsindami Dievą už visa, ką girdėjo ir matė“ (Luko 2:17–20).

 Pažiūrėkite trumpą Evangelijos pagal Luką apžvalgą.