„Tau, žmogau, jis pasakė, kas yra gera. Tad ko Jehova tave prašo? Tiktai daryti, kas teisinga, brangint ištikimybę ir eiti kukliai su savuoju Dievu“ (Michėjo 6:8, „Naujojo pasaulio“ vertimas).

 „Žmogau, jis tau pasakė, kas gera ir ko iš tavęs reikalauja Viešpats: tik daryti, kas teisinga, mylėti ištikima meile ir nuolankiai eiti su savo Dievu“ (Michėjo 6:8, Lietuvos Biblijos draugija, 1999).

 Pranašas Michėjas iš esmės nori pasakyti, kad gyventi taip, kaip Dievas Jehova a iš mūsų tikisi, nėra sunku (1 Jono 5:3). O tai, ko Dievas iš mūsų tikisi, šioje eilutėje apibendrinta trimis glaustais teiginiais. Pirmieji du liečia mūsų elgesį su kitais žmonėmis, o trečiasis – mūsų santykius su Dievu.

 „Daryti, kas teisinga.“ Dievas tikisi, kad žmogus elgsis dorai ir teisingai, tačiau vadovaudamasis ne savo paties teisingumo suvokimu, o Dievo nustatytomis elgesio normomis (Pakartoto Įstatymo 32:4). Žmogus, kuris gyvena pagal Dievo teisingumo standartus, su kitais elgsis sąžiningai ir nešališkai. Jo požiūriui ir elgesiui nedarys įtakos kitų žmonių kilmė, tautybė ar socialinė padėtis (Kunigų 19:15; Izaijo 1:17; Hebrajams 13:18).

 „Brangint ištikimybę.“ Šis posakis dar gali būti verčiamas „mylėti ištikimąją meilę“ (Michėjo 6:8, išnaša). Hebrajiškas žodis „ištikimybė“ yra gana plačios reikšmės, apimantis ne tik paprastą ištikimybę santykiuose, bet ir gerumą, gailestingumą kitam žmogui. Ištikimas žmogus ne tik ištikimai laikosi įstatymo raidės, bet daro daugiau, nei iš jo reikalaujama. Eilutėje pasakyta, kad ištikimybę turime branginti. Vadinasi, Dievas nori, kad ištikimybė būtų mums vertybė. Tada gerumo ir gailestingumo darbus darysime su džiaugsmu, iš širdies. O duodami kitiems jausimės laimingi (Apaštalų darbų 20:35).

 „Eiti kukliai su savuoju Dievu.“ Frazė „eiti su Dievu“ šiame kontekste reiškia gyventi taip, kaip patinka Dievui. Biblijoje, pavyzdžiui, pasakyta, kad Nojus „ėjo su Dievu“, kitaip sakant, jo gyvenimo būdas patiko Dievui. Nojus buvo teisus, be priekaišto, „visai kitoks nei jo amžininkai“ (Pradžios 6:9). Panašiai ir mes galime „eiti su Dievu“, jei gyvenime vadovaujamės jo Žodyje, Biblijoje, užrašytais mokymais. Kad galėtume taip gyventi, mums reikia kuklumo, tai yra pripažinti, kad esame riboti ir visiškai priklausomi nuo Dievo (Jono 17:3; Apaštalų darbų 17:28; Apreiškimo 4:11).

 Michėjas buvo pranašas, gyvenęs Izraelyje VIII amžiuje prieš mūsų erą. Tuo metu krašte buvo įsikerojusi stabmeldystė, smurtas, neteisybė (Michėjo 1:7; 3:1–3, 9–11; 6:10–12). Dauguma izraelitų nepaisė Mozės Įstatyme užrašytų Dievo reikalavimų. Jie manė, kad, norint įgyti Dievo palankumą, užtenka aukoti aukas ir laikytis religinių apeigų (Patarlių 21:3; Ozėjo 6:6; Michėjo 6:6, 7).

 Praėjus keliems šimtmečiams panašią mintį kaip Michėjas pasakė ir Jėzus. Jis pabrėžė, kad Dievas iš savo tarnų tikisi meilės, teisingumo ir gailestingumo, o išorinis, apsimestinis dievotumas jį piktina (Mato 9:13; 22:37–39; 23:23). Jėzaus žodžiai padeda mums suprasti, ko Dievas šiandien tikisi ir iš mūsų.

 Pažiūrėkite trumpą Michėjo knygos apžvalgą.