„Kiekvienas, kas šaukiasi Jehovos vardo, bus išgelbėtas“ (Romiečiams 10:13, „Naujojo pasaulio“ vertimas).

 „Kiekvienas, kuris šaukiasi Viešpaties vardo, bus išgelbėtas“ (Romiečiams 10:13, Lietuvos Biblijos draugija, 1999).

 Dievas nėra šališkas – jis visiems žmonėms suteikia galimybę išsigelbėti ir gauti amžinojo gyvenimo dovaną, nesvarbu, kokios jie būtų tautybės, rasės ar socialinės padėties. Tačiau kad tą dovaną gautume, turime šauktis Visagalio Dievo jo asmeniniu vardu – Jehova a (Psalmyno 83:18).

 Biblija moko, kad „šauktis Jehovos vardo“ reiškia ne vien žinoti tą vardą ar jį vartoti (Psalmyno 116:12–14). Tai reiškia ir pasitikėti Dievu, prašyti jo pagalbos (Psalmyno 20:7; 99:6).

 Jėzus Kristus Dievo vardą labai gerbė. Pirmieji jo pavyzdinės maldos žodžiai yra: „Tėve mūsų, kuris esi danguje, tebūna šventu laikomas tavo vardas“ (Mato 6:9). Jėzus, be to, pabrėžė, kad jeigu norime gyventi amžinai, turime Jehovą pažinti, jį mylėti ir jam paklusti (Jn 17:3, 6, 26).

 Kodėl galime teigti, kad Lietuvos Biblijos draugijos leidime Romiečiams 10:13 paminėtas „Viešpats“ yra Jehova? Nes ta eilutė yra citata iš Joelio 2:32, kur hebrajiškame tekste pavartotas Dievo vardas, o ne titulas „Viešpats.“ b

 Romiečiams 10 skyriuje aiškinama, kad nuo tikėjimo Jėzumi Kristumi priklauso, ar turėsime artimą ryšį su Dievu ar ne (Romiečiams 10:9). Šią mintį patvirtina ir hebrajiškoji Biblijos dalis, arba Senasis Testamentas. Savo tikėjimą asmuo parodo viešai jį išpažindamas – kitiems skelbdamas gerąją išgelbėjimo naujieną. Taip visiems suteikiama galimybė ugdytis tikėjimą, vedantį į išgelbėjimą (Romiečiams 10:10, 14, 15, 17).