Ar nuogąstauji panašiai kaip ir Žanetė? Tuomet tikrai gali suabejoti sukūrimu. Aišku, juk niekas nenori būti laikomas kvaileliu. Ko būtų galima imtis?

•  Prieštaravimai

•  Pamąstyk, kuo tiki

•  Kas padėtų patyrinėti įrodymus?

•  Ką sako tavo bendraamžiai

 1. Jei tiki sukūrimu, žmonės gali manyti, kad ignoruoji mokslo atradimus.

 „Mano mokytoja pasakė, jog sukūrimu tiki tik tie, kas tingi ieškoti atsakymų, kaip gamtoje viskas veikia“ (Marija).

 Ką turėtum žinoti? Tie, kas taip kalba, nežino visų faktų. Net tokie žymūs mokslininkai kaip Galilėjus ir Izaokas Niutonas tikėjo Kūrėju. Tikėjimas jiems netrukdė domėtis mokslu. Taip pat ir šiais laikais kai kurie mokslininkai nemano, jog mokslas ir tikėjimas sukūrimu prieštarauja vienas kitam.

 Pabandyk. Sargybos bokšto INTERNETINĖJE BIBLIOTEKOJE įrašyk frazę „pasakoja, kodėl tiki Dievą“ (nepraleisk kabučių) ir susirask straipsnių apie tokius mokslininkus bei gydytojus, kurie tiki sukūrimu. Atkreipk dėmesį, kas jiems padėjo tuo įsitikinti.

 Reziumė. Tikėdamas sukūrimu netampi mokslo priešu. Priešingai, kuo geriau pažinsi mus supantį pasaulį, tuo labiau stiprės tavo įsitikinimas sukūrimu (Romiečiams 1:20).

2. Jei tiki tuo, kas Biblijoje rašoma apie sukūrimą, žmonės manys, jog esi fanatikas.

 „Daugeliui sukūrimas – tik smagus pokštas. Jų manymu, Pradžios knygos pasakojimas yra tiesiog įdomi legenda“ (Džasmin).

 Ką turėtum žinoti? Biblijos pasakojimą apie sukūrimą žmonės dažnai supranta neteisingai. Pavyzdžiui, kreacionistai teigia, kad Žemė buvo sukurta visai neseniai arba kad gyvybė buvo sukurta per šešias paras. Biblijoje taip nerašoma.

•   Pradžios 1:1 skaitome: „Pradžioje Dievas sukūrė dangų ir žemę.“ Šis teiginys neprieštarauja moksliniams įrodymams, jog Žemė egzistuoja jau milijonus metų.

•   Žodis „diena“ ne kartą minimas Pradžios knygoje gali būti vartojamas nusakyti ilgus laikotarpius. Pavyzdžiui, Pradžios 2:4 žodžiu „diena“ apibūdintos net visos šešios sukūrimo dienos.

 Reziumė. Biblijos pasakojimas apie sukūrimą neprieštarauja mokslui.

 Tikėjimas sukūrimu neturi būti aklas. Priešingai, tai reikalauja išsamaus apsvarstymo.

 Juk gyvenimo patirtis mums kužda, kad kur tik yra kūrinys, ten turi būti ir kūrėjas. Pamatęs fotoaparatą, lėktuvą ar namą, padarote teisingą išvadą, kad kažkas tai turėjo sukurti. Kodėl tuomet turėtumėte atmesti šį logišką faktą, kai svarstote apie žmogaus akį, skrendantį paukštį ar net visą mūsų planetą Žemę?

 Tik pagalvok. Inžinieriai, norėdami patobulinti savo išradimus, dažnai kopijuoja gamtą, o po to teisėtai tikisi, kad kiti pripažins jų darbą. Ar teisinga rodyti pagarbą žmogui už jo išradimą, bet nerodyti pagarbos didžiajam Kūrėjui už jo daug tobulesnius kūrinius?

 Savo tikėjimą sukūrimu gali sustiprinti tyrinėdamas gamtą.

 Pabandyk. Sargybos bokšto INTERNETINĖJE BIBLIOTEKOJE įrašyk frazę „Iš kur visa tai?“ (nepraleisk kabučių). Pasirink tau įdomias temas iš Atsibuskite! straipsnių serijos Iš kur visa tai? Skaitydamas straipsnius įsidėmėk, kas labiausiai tave žavi mąstant apie ten aprašomą gamtos kūrinį. Kaip tai įrodo, kad Kūrėjas tikrai egzistuoja?

 Patyrinėk. Žemiau nurodytos brošiūros padės geriau paanalizuoti kūrybą.

•  Gyvybė: ar galėjo atsirasti be Kūrėjo?

  •   Žemės, kaip dangaus kūno, padėtis bei joje veikiantys dėsniai pritaikyti gyvybei egzistuoti (skaityk 4–10 puslapius).

  •   Gamtoje randami sukūrimo įrodymai (skaityk 11–17 puslapius).

  •   Biblijoje aprašytas sukūrimas neprieštarauja mokslui (skaityk 24–28 puslapius).

•  Gyvybės kilmė: penki svarbūs klausimai

•   Gyvybė negalėjo atsirasti spontaniškai iš negyvos materijos (skaityk 4–7 puslapius).

•   Gyvi organizmai per daug sudėtingi, kad būtų išsivystę vykstant savaiminiams procesams (skaityk 8–12 puslapius).

•   Genetinis kodas informacijos talpa labai lenkia šiuolaikines technologijas (skaityk 13–21 puslapius).

•   Visos gyvybės formos nekilo iš vienos bendros. Fosilijų tyrimai įrodo staigų pagrindinių gyvūnų grupių atsiradimą, o ne jų laipsnišką vystymąsi (skaityk 22–29 puslapius).

 „Man Dievo egzistavimas tampa akivaizdus tyrinėjant gyvūnus bei mąstant apie mūsų visatą bei dėsnius, kurie veikia joje“ (Tomas).