Galbūt manai, jog nesi toks išprusęs, kad diskutuodamas evoliucijos tema galėtum operuoti mokslinėmis sąvokomis. Būtent taip vienu metu jautėsi Danielė. „Man buvo nepakenčiama, kad turiu prieštarauti mokytojui ir bendraklasiams“, – prisimena ji. Jai pritaria ir Diana: „Kai jie pradėdavo įrodinėti savo požiūrį, vartodami mokslinius terminus, tiesiog sutrikdavau.“

 Tačiau tavo tikslas nėra laimėti ginčą. Turėk omenyje, jog nereikia būti genijumi, kad paaiškintum, kodėl, tavo manymu, racionalu tikėti, kad mus supantis pasaulis yra sukurtas.

 Patarimas. Pasinaudok Biblijoje, Hebrajams 3:4, užrašyta paprasta ir logiška mintimi: „Kiekvieną namą kas nors stato, o tas, kuris pastatė visa, yra Dievas.“

 Jauna moteris, vardu Kerol, remdamasi šia Biblijos eilute, samprotauja taip: „Įsivaizduok, kad eini per tankų mišką. Akivaizdu, kad žmogus čia nebuvo nė kojos įkėlęs. Bet pažvelgi žemyn ir pamatai dantų krapštuką. Kokią išvadą padarysi? Dauguma pasakys: „Kažkieno čia jau būta.“ Jeigu net dantų krapštukas – mažas ir nereikšmingas daiktelis – yra įrodymas, kad negalėjo atsirasti be protingos būtybės, juo labiau toks įrodymas yra visata ir visa, kas joje!“

 Jei kas sako... Jeigu tikrai visa buvo sukurta, kas tada sukūrė Kūrėją?

 Galėtum atsakyti... Vien dėl to, kad apie Kūrėją ne viską suprantame, dar nereiškia, kad jis neegzistuoja. Pavyzdžiui, tikriausiai nieko nežinai apie žmogų, sukūrusį tavo mobilųjį telefoną, bet juk tiki, kad jį kažkas kūrė? [Leisk atsakyti.]

 Biblijoje rašoma: „[Būkite] pasirengę apsiginti, jeigu kas pareikalautų jūsų pagrįsti savąją viltį, tik darykite tai romiai ir labai pagarbiai“ (1 Petro 3:15). Tačiau atkreipk dėmesį į du dalykus: ką sakai ir kaip tai sakai.

1.   Ką sakai. Svarbu, kad myli Dievą, ir tai skatina tave apie jį pasakoti kitiems. Vis dėlto kad įtikintum kitus, jog jis – visa ko Kūrėjas, vien tai pasakyti neužtenka. Pašnekovui bus daug lengviau patikėti sukūrimu, jei pateiksi jam pavyzdžių iš gamtos.

2.   Kaip tai sakai. Kalbėk įtikinamai, bet ne grubiai ir ne globėjiškai. Žmonės veikiausiai bus labiau linkę apsvarstyti tavo argumentus, jei apie jų įsitikinimus kalbėsi pagarbiai ir pripažinsi teisę patiems daryti išvadas.

    „Manau, jog svarbu niekada nesielgti grubiai ir nesudaryti įspūdžio, jog viską žinai. Globėjiškumas tik atstums pašnekovą“ (Ilein).

 „Kai nebūname pasiruošę, – sako jaunuolė Alicija, – stengiamės patylėti, kad nepatektume į keblią padėtį.“ Kaip taikliai pastebėjo Alicija, pasirengti būtina. Jana teigia: „Apie sukūrimą galiu diskutuoti daug ramiau, jeigu savo nuomonei apginti esu iš anksto paruošusi paprastą, tačiau gerai apgalvotą pavyzdį.“

 Kur tokių pavyzdžių rasti? Daugelis jaunuolių sėkmingai apgina savo įsitikinimus naudodamiesi šiais leidiniais:

•  Gyvybė: ar galėjo atsirasti be Kūrėjo?

•  Gyvybės kilmė: penki svarbūs klausimai

•  Kūrinijos šedevrai skelbia Dievo šlovę (DVD)

•  Žurnalo Atsibuskite! rubrika „Iš kur visa tai?“ Svetainėje jw.org INTERNETINĖS BIBLIOTEKOS paieškos laukelyje įrašyk frazę „Iš kur visa tai?“ (nepamiršk kabučių).

•  Papildomos informacijos ieškok INTERNETINĖJE BIBLIOTEKOJE.

 Gali būti naudinga peržvelgti ir ankstesnius serijos „Sukūrimas ar evoliucija?“ straipsnius:

1.  1 dalis. Kodėl protinga tikėti Dievą?

2.  2 dalis. Kodėl evoliucija galima abejoti?

3.  3 dalis. Kodėl verta tikėti sukūrimu?

 Patarimas. Paieškok pavyzdžių, kurie tau atrodo įtikinami. Juos lengviau prisiminsi, o ir kalbėsi įtikinamiau. Parepetuok, kaip tai darytum.