Priekabiavimas nėra nekalta pramoga. Vienas Britanijoje atliktas jaunuolių savižudybių, apie kurias buvo pranešta šalies žiniasklaidoje, tyrimas parodė, jog tai – viena iš priežasčių, pastūmėjančių daugiau kaip 40 procentų savižudžių žengti šį žingsnį.

 Tai ne tik agresyvūs veiksmai. Priekabiavimu taip pat laikoma:

•   Patyčios. „Kartais merginos neapykantą išlieja itin grubiais žodžiais, – sako dvidešimtmetė Selin. – Niekada nepamiršiu, kaip jos mane pravardžiuodavo ir pajuokdavo. Per jas jaučiausi nieko verta ir niekam nereikalinga. Jau geriau būčiau gavusi antausį.“

•   Vengimas bendrauti. „Bendramoksliai pradėjo manęs vengti, – sako aštuoniolikmetė Heili. – Jie akivaizdžiai parodydavo, kad man nėra vietos prie pietų stalo. Todėl visus metus valgydavau atskirai ir verkdavau.“

•   Elektroninės patyčios. „Vos kelių klavišų spustelėjimu klaviatūroje, – sako keturiolikmetis Danielius, – galima sugriauti kieno nors reputaciją ar net gyvenimą. Gal tai skamba kiek perdėtai, bet taip nutinka!“ Elektroninėmis patyčiomis laikoma ir kompromituojančių nuotraukų ar tekstinių žinučių siuntinėjimas mobiliuoju telefonu.

 Kelios dažniausiai pasitaikančios priežastys:

•   Buvo užkabinėjami patys. „Man iki gyvo kaulo įgriso bendraamžių priekabės, todėl, kad pritapčiau, ėmiau elgtis kaip ir jie, – prisipažįsta jaunuolis, vardu Antonijus. – Tik vėliau viską permąstęs susivokiau, kaip bjauriai elgiausi!“

•   Neturėjo sektinų pavyzdžių. „Neretai kitus užkabinėjantys vaikai ir paaugliai elgiasi taip [...], kaip mato elgiantis tėvus, vyresnius brolius, seseris ar kitus šeimos narius“, – rašo Džei Makgro (Jay McGraw) knygoje Life Strategies for Dealing With Bullies.

•   Dedasi pranašesniais, nors iš tiesų patys jaučiasi nesaugūs. „Vaikai, kurie tyčiojasi iš kitų, vaidina drąsuolius, bet dažnai tai tėra kaukė, slepianti nuoskaudą ir nevisavertiškumą“, – pastebi Barbara Koloroso knygoje The Bully, the Bullied, and the Bystander.

•   Vienišiai. Kartais mažiau komunikabilūs jaunuoliai atsiskiria nuo kitų ir tampa lengvu taikiniu užkabinėtojams.

•   Jaunuoliai, kurie laikomi ne tokiais kaip visi. Prie kai kurių jaunuolių priekabiaujama dėl to, kad jie skiriasi nuo kitų išvaizda, yra kitos rasės, religijos ar net turi kokią negalę. Priekabiautojams tai dingstis tyčiotis.

•   Jaunuoliai, kuriems trūksta pasitikėjimo. Priekabiautojai paprastai atpažįsta, kam būdingas menkavertiškumo jausmas. Tokius užsipulti lengviausia, nes žino, kad negaus atgal.

•   Nereaguok. „Priekabiautojai jaučia malonumą, kad pavyko tave įskaudinti, – pasakoja jauna moteris, vardu Kaili. – Jei nereaguoji, jiems darosi neįdomu.“ Biblijoje rašoma: „Išmintingas žmogus santūriai susilaiko“ (Patarlių 29:11).

•   Neatsakyk tuo pačiu. Kerštaudamas problemos neišspręsi, o tik paaštrinsi. Biblijoje skaitome: „Niekam neatmokėkite blogu už bloga“ (Romiečiams 12:17; Patarlių 24:19).

•   Venk pavojų. Kiek įmanoma, venk žmonių ir aplinkybių, kur gali sulaukti patyčių (Patarlių 22:3).

•   Pabandyk atsakyti, kaip iš tavęs nesitiki. Biblijoje teigiama: „Švelnus atsakymas nuramina pyktį“ (Patarlių 15:1).

•   Parodyk, kad turi humoro jausmą. Tarkim, priekabiautojas pareiškia, jog esi storas. Gūžtelk pečiais ir pasakyk: „Gerai sakai – reikėtų numesti kelis kilogramus!“

•   Pasišalink. „Sugebėjimas neatsikirsti liudija, jog esi brandus ir stipresnis už skriaudiką, – sako devyniolikmetė Nora. – Šitaip parodai savitvardą, kurios trūksta jam.“

•   Ugdykis pasitikėjimą savimi. „Priekabiautojai pastebi, kai esi įsitempęs, – sako Rita. – Pasinaudodami tokia tavo būsena gali sugriauti net ir likusį pasitikėjimą savimi.“

•   Netylėk. Vienos apklausos duomenimis, daugiau kaip pusė elektroninio priekabiavimo aukų niekam apie tai neprasitarė, veikiausiai iš gėdos (ypač berniukai) ar baimės, kad jiems bus atkeršyta. Bet nepamiršk – nutylėdamas darai paslaugą priekabiautojui. Viešumas – pirmas žingsnis, kad košmaras liautųsi.