Ar dera garbinti atvaizdus?
Ne, nedera. Aiškinant Izraelio tautai Dievo duotus įstatymus enciklopedijoje New Catholic Encyclopedia pažymima: „Iš įvairių Biblijoje aprašytų įvykių akivaizdu, kad tikrieji Dievo garbintojai atvaizdų nenaudojo.“ Atkreipkite dėmesį į keletą Biblijos eilučių:
„Nedirbsi sau drožinio nei jokio paveikslo, panašaus į tai, kas yra aukštai danguje, čia, žemėje, ir vandenyse po žeme. Nesilenksi jiems ir negarbinsi jų, nes aš, Viešpats, tavo Dievas, esu pavydulingas [„reikalaujantis ypatingo atsidavimo ir ištikimybės“, išnaša] Dievas“ (Išėjimo 20:4, 5). Kadangi Dievas iš mūsų tikisi „ypatingo atsidavimo ir ištikimybės“, jam būtų nepriimtina, jeigu garbintume paveikslus, ikonas, statulas, simbolius ar kitokius atvaizdus.
„Savo garbės neperleisiu kitam, nei savo šlovės stabams“ (Izaijo 42:8). Dievui nepatinka, kai jis yra garbinamas naudojant atvaizdus. Kai sykį izraelitai garbino jį naudodami veršio statulą, Dievas pasakė, kad taip darydami jie „nedorai pasielgė“ (Išėjimo 32:7–9).
„Neturėtume manyti, kad Dieviškoji Esybė panaši į auksą, sidabrą, akmenį, kokį nors žmogaus meno ir išmonės kūrinį“ (Apaštalų darbų 17:29). Priešingai nei pagonys, kurie garbina „žmogaus meno ir išmonės kūrinį“, krikščionys laikosi Biblijos paraginimo gyventi „tikėjimu, o ne regėjimu“ (2 Korintiečiams 5:7).
„Sergėkitės stabų“ (1 Jono 5:21). Biblijoje užrašyti įsakymai – tiek duoti Izraelio tautai, tiek krikščionims – aiškiai paneigia mitą, jog Dievui priimtina, kai garbindami jį žmonės naudoja atvaizdus.