Tam tikra prasme, taip. Jei žmonių elgesys pasikeičia, gali pasikeisti ir Dievo požiūris į juos. Pavyzdžiui, siųsdamas senovės Izraeliui perspėjančią žinią apie bausmę, Dievas pasakė: „Gal jie klausys ir nusisuks kiekvienas nuo savo pikto kelio, kad aš persigalvočiau dėl pikto, kurį ketinu jiems daryti dėl jų darbų piktumo“ (Jeremijo 26:3, Karaliaus Jokūbo versija).

 Daugelyje Biblijos vertimų šioje eilutėje sakoma, kad Dievas „gailėsis“ dėl nelaimės, kuria ketina juos bausti, todėl gali atrodyti, jog Dievas buvo padaręs klaidą. Tačiau originalo tekste šitaip išverstas hebrajiškas žodis gali reikšti „pakeisti mintį ar ketinimą“. Vienas biblistas rašė: „Pasikeitus žmogaus elgesiui pasikeičia Dievo nuosprendis.“

 Vis dėlto tai, kad Dievas gali apsigalvoti, nereiškia, jog jis privalo tai padaryti. Aptarkime keletą Biblijoje aprašytų atvejų, kai Dievas savo sumanymo nepakeitė.

•   Dievas nepaisė Balako ir nepakeitė savo nuomonės – Izraelio tautos neprakeikė (Skaičių 23:18–20).

•   Kai Izraelio karalius Saulius galutinai palinko į blogį, Dievas nepakeitė savo ketinimo atimti iš jo karaliavimą (1 Samuelio 15:28, 29).

•   Dievas įvykdys pažadą, kad jo Sūnus bus kunigas per amžius. Šio sumanymo Dievas nepakeis (Psalmyno 110:4).

 Taip, sakoma. Biblijoje yra užrašyti tokie Dievo žodžiai: „Aš esu Viešpats, ir aš nesikeičiu“ (Malachijo 3:6). Be to, Biblijoje skaitome, kad Dievas „nesimaino ir nesikeičia, kaip kad slenkantys šešėliai“ (Jokūbo 1:17). Tačiau tai neprieštarauja Biblijos teiginiams, kad Dievas gali apsigalvoti. Dievas nesikeičia ta prasme, kad nekinta jo savybės ir požiūris į tai, kas yra meilinga ir teisinga (Pakartoto Įstatymo 32:4; 1 Jono 4:8). Vis dėlto skirtingu laiku Dievas gali duoti skirtingų nurodymų. Pavyzdžiui, Dievas davė karaliui Dovydui skirtingus nurodymus, kaip kovoti dviejuose vienas po kito vykusiuose mūšiuose; abu būdai buvo geri (2 Samuelio 5:18–25).

 Ne, nors jam labai gaila, kad dauguma žmonių jį ignoruoja ar net neigia. Apibūdinus, kokios sąlygos žemėje vyravo prieš Nojaus dienų tvaną, priduriama: „Viešpats gailėjosi sukūręs žmogų žemėje, ir jam gėlė širdį“ (Pradžios 6:6). Šioje Biblijos eilutėje žodis, išverstas „gailėjosi“, yra kilęs iš hebrajiško žodžio, galinčio reikšti „apsigalvoti, pakeisti požiūrį“. Dievas pakeitė savo požiūrį į daugumą žmonių, kurie gyveno prieš tvaną, nes jie tapo nedori (Pradžios 6:5, 11). Nors Dievas liūdėjo, kad jie pasuko blogu keliu, jo požiūris į pačią žmoniją nepasikeitė. Per tvaną jis išsaugojo Nojų su šeima ir taip žmoniją išgelbėjo (Pradžios 8:21; 2 Petro 2:5, 9).