Didžiąja Babele Apreiškimo knygoje vadinama visuma pasaulio religijų, kurioms Dievas nepritaria (Apreiškimo 14:8; 17:5; 18:21). a Nors tos religijos daugeliu atžvilgių viena nuo kitos skiriasi, visos turi kai ką bendro: nemoko, kaip teisingai garbinti tikrąjį Dievą – Jehovą (Pakartoto Įstatymo 4:35).

Kaip prie tokios išvados prieita

1.   Didžioji Babelė nėra konkretus asmuo. Biblijoje ji vaizduojama kaip moteris ir „didžioji paleistuvė“. Taip pat rašoma, kad jos vardas – didžioji Babelė – yra slėpiningas (Apreiškimo 17:1, 3, 5). Apreiškimo knygoje daug kas vaizduojama simboliais ir ženklais, todėl logiška manyti, kad ir didžioji Babelė yra simbolis, o ne konkreti moteris (Apreiškimo 1:1). Be to, pasakyta, kad ji sėdi „ant gausybės vandenų“, kurie vaizduoja „gentis, minias, tautas ir kalbas“ (Apreiškimo 17:1, 15). Jokiam asmeniui tai nebūtų įmanoma.

2.   Didžioji Babelė veikia visame pasaulyje. Ji vadinama „didžiuoju miestu, karaliaujančiu žemės karaliams“ (Apreiškimo 17:18). Taigi jos veikla ir įtaka reiškiasi visame pasaulyje.

3.   Didžioji Babelė yra ne politinis ar komercinis, o religinis darinys. Senovės Babilono gyventojams religija buvo labai reikšminga, miestas garsėjo „kerėjimais ir gausybe savo užkeikimų“ (Izaijo 47:1, 12, 13; Jeremijo 50:1, 2, 38). Tikrasis Dievas Jehova ten nebuvo garbinamas (Pradžios 10:8, 9; 11:2–4, 8). Išpuikę Babilono valdovai kėlė save aukščiau Jehovos, niekino tyrą jo garbinimą (Izaijo 14:4, 13, 14; Danieliaus 5:2–4, 23). Pasak Biblijos, burtininkystėmis užsiima ir didžioji Babelė. Iš to aišku, kad ji vaizduoja religinį darinį (Apreiškimo 18:23).

    Didžioji Babelė negali vaizduoti politinių organizacijų, nes pasakyta, kad „žemės karaliai“ verks dėl jos sunaikinimo (Apreiškimo 17:1, 2; 18:9). Ji negali vaizduoti ir komercijos struktūrų, nes šalia jos Biblijoje atskirai minimi ir „žemės pirkliai“ (Apreiškimo 18:11, 15).

4.   Didžiosios Babelės apibūdinimas sutampa su klaidingos religijos požymiais. Užuot padėjusi žmonėms artintis prie tikrojo Dievo Jehovos, klaidinga religija palenkia žmones prie kitų dievų garbinimo. Biblija tokį garbinimą vadina ištvirkavimu (Kunigų 20:6; Išėjimo 34:15, 16). Įvairūs mokymai, pavyzdžiui, apie Trejybę ir nemirtingą sielą, taip pat atvaizdų garbinimas atėjo iš senovės Babilono, ir vis dar paplitę tarp klaidingų tikėjimų. Tie tikėjimai, be to, bando suderinti Dievo garbinimą su meile pasauliui. Biblijoje tai vadinama neištikimybe ir svetimavimu (Jokūbo 4:4).

    Turtus susikrovusiai ir jais besipuikuojančiai klaidingai religijai labai tinka Biblijoje esantis didžiosios Babelės apibūdinimas, kuriame ji vaizduojama kaip moteris, „apsirengusi purpuriniais bei skaisčiai raudonais drabužiais, išsipuošusi auksu, brangakmeniais ir perlais“ (Apreiškimo 17:4). Iš Didžiosios Babelės sklinda „žemės bjaurastys“, tai yra mokymai ir darbai, užtraukiantys Dievui negarbę (Apreiškimo 17:5). Didžiąją Babelę remia „gentys, minios, tautos ir kalbos“ – klaidingą religiją išpažįstantys žmonės (Apreiškimo 17:15).

 Didžioji Babelė yra kalta dėl „visų žemėje nužudytųjų kraujo“ (Apreiškimo 18:24). Per visą žmonijos istoriją klaidingos religijos ne tik kurstė karus bei terorizmą, bet ir nemokė tiesos apie mylintį Dievą Jehovą (1 Jono 4:8). Dėl to daug žmonių prarado gyvybę. Taigi tie, kas nori patikti Dievui, privalo „išeiti“ iš didžiosios Babelės – atsiskirti nuo klaidingų religijų (Apreiškimo 18:4; 2 Korintiečiams 6:14–17).