Jeigu mus slegia kaltės jausmas, paguodos galime rasti Dievo Žodyje, Biblijoje (Psalmyno 32:1–5). Joje rašoma, kad tiems, kas padarė ką nors bloga, tačiau dėl to nuoširdžiai gailisi, Dievas atleis ir padės atsitiesti (Psalmyno 86:5). Tiesą sakant, suvokti savo kaltę yra gerai, nes tai skatina taisytis ir klaidos nekartoti (Psalmyno 51:17; Patarlių 14:9). Vis dėlto per didelė graužatis gali ir pakenkti. Žmogus neturėtų savęs pasmerkti ir manyti esąs Dievo akyse nepataisomas, kad „pernelyg didelis liūdesys jo nesugniuždytų“ (2 Korintiečiams 2:7).

•  Dėl ko kartais save kaltiname?

•  Kas palengvintų kaltės naštą?

•  Kas Biblijoje rašoma apie Dievo atlaidumą?

  Priežasčių gali būti labai įvairių. Galbūt įskaudinome brangų žmogų arba pamynėme vertybes, kuriomis tikėjome. Kartais kaltę jaučiame net niekuo nenusikaltę. Tarkim, jeigu išsikeliame kartelę per aukštai ir kas nors nepavyksta, imame save graužti. Ne veltui Biblija ragina mus nesitikėti iš savęs per daug (Mokytojo 7:16).

  Neleiskite, kad kaltės jausmas jus paralyžiuotų. Imkitės padėtį taisyti.

•   Klaidą pripažinkite. Maldoje prašykite Dievą Jehovą a atleidimo (Psalmyno 38:18; Luko 11:4). Jeigu nuoširdžiai gailitės dėl padarytų klaidų ir stengiatės pasitaisyti, Dievas jus išklausys ir atleis (2 Metraščių 33:13; Psalmyno 34:18). Kitaip nei žmogus, jis mato, kas vyksta mūsų širdyje. Tad jei stengiamės nuodėmių nebekartoti, „jis, būdamas ištikimas ir teisingas, jas atleis“ (1 Jono 1:9; Patarlių 28:13).

   Suprantama, jeigu ką nors įskaudinote ar nuskriaudėte, dera tai pripažinti ir nuoširdžiai to žmogaus atsiprašyti. Tiesa, atsiprašyti nėra lengva, tam reikia drąsos ir nuolankumo. Tačiau tikrai verta. Taip nusimesite nuo pečių sunkią kaltės naštą ir pataisysite pašlijusius santykius (Mato 3:8; 5:23, 24).

•   Mąstykite apie Dievo gailestingumą. Biblija rodo, kad Jehova yra labai gailestingas. Pavyzdžiui, 1 Jono 3:19, 20 rašoma: „Jei širdis mus smerktų, žinokime: Dievas didesnis už mūsų širdį ir žino viską.“ Kitaip tariant, jei imame savyje matyti vien bloga ir jaučiamės neverti Dievo meilės, atminkime, kad jis mato daug daugiau. Jis žino, kodėl taip jaučiamės ir su kokiomis silpnybėmis mums tenka kovoti. Be to, Jehova supranta, kad esame netobuli, nuo gimimo linkę į bloga b (Psalmyno 51:5). Todėl jis tikrai neatstums žmogaus, kuris dėl savo klaidų gailisi (Psalmyno 32:5).

•   Negyvenkite praeitimi. Biblijoje nemažai rašoma apie žmones, kurie darė bloga, tačiau vėliau pasikeitė. Vienas jų – tarsietis vardu Saulius. Būdamas fariziejus jis aršiai persekiojo Jėzaus sekėjus (Apaštalų darbų 8:3; 9:1, 2, 11). Tačiau supratęs, kad kovoja prieš patį Dievą ir jo siųstąjį Mesiją, jis atgailavo ir visiškai pasikeitė. Saulius pats tapo krikščioniu ir netgi Kristaus apaštalu, kurį šiandien žinome Pauliaus vardu. Aišku, Paulius nepamiršo praeities, tačiau ja ir negyveno. Nuo tada, kai susilaukė Dievo gailestingumo, jis ėmė uoliai skelbti gerąją naujieną ir niekada iš akių neišleido amžinojo gyvenimo vilties (Filipiečiams 3:13, 14).

 Jeremijo 31:34: „Jiems kaltę aš atleisiu ir jų nuodėmės nebeprisiminsiu.“

 Ką tai reiškia? Nuodėmių, kurias atleido, Dievas mums nebeprimena.