Kas eina į dangų?
Dievas nusprendė išsirinkti tam tikrą skaičių jam ištikimų krikščionių, kurie po mirties prikeliami gyventi danguje (1 Petro 1:3, 4). Tokį pašaukimą gavę krikščionys turi likti tvirto tikėjimo bei toliau elgtis tyrai, nes priešingu atveju dangiškojo paveldo negaus (Efeziečiams 5:5; Filipiečiams 3:12–14).
Ką danguje jie veiks?
Tie, kas po mirties eis į dangų, kartu su Jėzumi tūkstantį metų tarnaus karaliais ir kunigais (Apreiškimo 5:9, 10; 20:6). Jie bus „naujas dangus“ – dangiškoji vyriausybė, valdysianti „naują žemę“, tai yra žemės gyventojus. Šie dangiškieji valdovai padės žmonijai pasiekti tobulybę, kad žemėje vyrautų teisumas, – kaip Dievas iš pradžių ir buvo numatęs (Izaijo 65:17; 2 Petro 3:13).
Kiek žmonių bus prikelta gyventi danguje?
Iš Biblijos suprantame, kad dangiškam gyvenimui bus prikelta 144 000 žmonių (Apreiškimo 7:4). Regėjime, kurį skaitome Apreiškimo 14:1–3, apaštalas Jonas matė: „Avinėlis stovi ant Siono kalno ir su juo šimtas keturiasdešimt keturi tūkstančiai“. Šiame regėjime „Avinėlis“ vaizduoja prikeltą Jėzų (Jono 1:29; 1 Petro 1:19). „Siono kalnas“ nurodo Jėzaus ir 144 000 jo bendravaldžių aukštą padėtį danguje (Psalmyno 2:6; Hebrajams 12:22).
„Pašauktieji, išrinktieji“, kurie su Kristumi valdys Karalystę, Biblijoje dar vadinami „mažąja kaimene“ (Apreiškimo 17:14; Luko 12:32). Tai reiškia, kad jų yra nedaug, lyginant su visomis Jėzaus „avimis“ (Jono 10:16).
Klaidingos nuomonės apie prikėlimą gyventi danguje
Klaidinga nuomonė. Visi geri žmonės eina į dangų.
Faktas. Dievas žada, kad dauguma gerų žmonių amžinai gyvens žemėje (Psalmyno 37:11, 29, 34).
Jėzus pasakė: „Joks žmogus nėra pakilęs į dangų“ (Jono 3:13). Taip jis davė suprasti, kad geri žmonės, kurie gyveno ir mirė iki jo, pavyzdžiui, Abraomas, Mozė, Jobas ir Dovydas, į dangų nepateko (Apaštalų darbų 2:29, 34). Šie žmonės puoselėjo viltį, kad bus prikelti gyventi žemėje (Jobo 14:13–15).
Prikėlimas gyvenimui danguje vadinamas „pirmuoju prikėlimu“ (Apreiškimo 20:6). Todėl galima daryti išvadą, kad bus ir kitas prikėlimas – prikėlimas gyvenimui žemėje.
Biblijoje mokoma, kad viešpataujant Dievo Karalystei „nebebus mirties“ (Apreiškimo 21:3, 4). Šis pažadas galioja tik gyvenimui žemėje, nes danguje mirties niekada nebuvo.
Klaidinga nuomonė. Kiekvienas žmogus gali pats pasirinkti, kur bus prikeltas – danguje ar žemėje.
Faktas. Kurie krikščionys gaus „aukštybių pašaukimo apdovanojimą“, tai yra viltį gyventi danguje, sprendžia Dievas (Filipiečiams 3:14). Šis sprendimas nepriklauso nuo žmogaus troškimų ar ambicijų (Mato 20:20–23).
Klaidinga nuomonė. Viltis amžinai gyventi žemėje yra mažiau garbinga, suteikiama tiems, kas neverti gyventi danguje.
Faktas. Tuos, kurie amžinai gyvens žemėje, Dievas vadina „mano tauta“, „mano išrinktaisiais“, „Viešpaties palaimintųjų gimine“ (Izaijo 65:21–23). Jiems bus suteikta garbė įgyvendinti pradinį Dievo sumanymą – paversti žemę rojumi, kur amžinai gyvens tobuli žmonės (Pradžios 1:28; Psalmyno 115:16; Izaijo 45:18).
Klaidinga nuomonė. Apreiškimo knygoje skaičius 144 000 yra simbolinis, jo nereikėtų suprasti tiesiogiai.
Faktas. Nors Apreiškimo knygoje randame nemažai skaičių, turinčių simbolinę reikšmę, kai kuriuos skaičius turėtume suprasti tiesiogiai. Pavyzdžiui, yra paminėti „dvylikos Avinėlio apaštalų dvylika vardų“ (Apreiškimo 21:14). Pasvarstykime, kodėl skaičių 144 000 turėtume suprasti tiesiogiai.
Apreiškimo 7:4 minimas „užantspauduotųjų [tų, kas gyvens danguje] skaičius – šimtas keturiasdešimt keturi tūkstančiai“. Toliau šios eilutės kontekste minima kita, neapibrėžto dydžio grupė – „milžiniška minia, kurios niekas negalėjo suskaičiuoti“. Žmonės iš „milžiniškos minios“ irgi bus Dievo išgelbėti (Apreiškimo 7:9, 10). Jei skaičius 144 000 būtų tik simbolinis ir nurodytų neapibrėžtą žmonių grupę, šių dviejų grupių gretinimas netektų prasmės. a
Be to, pasakyta, kad tie 144 000 asmenų „buvo nupirkti iš žmonijos Dievui ir Avinėliui kaip pirmieji vaisiai“ (Apreiškimo 14:4). Frazė „pirmieji vaisiai“ reiškia mažą atstovų grupę ir tinkamai apibūdina tuos, kurie drauge su Kristumi valdys neapibrėžtą žemės gyventojų skaičių (Apreiškimo 5:10).
a Apie skaičių 144 000, paminėtą Apreiškimo 7:4, panašiai rašė ir profesorius Robertas L. Thomasas: „Tikslus skaičius čia sugretinamas su 7:9 minimu neapibrėžtu skaičiumi. Jeigu jį laikytume simboliniu, tai tiesiogiai negalėtume suprasti jokio knygos skaičiaus“ (Revelation 1–7: An Exegetical Commentary, p. 474).