Žodis „dangus“ Biblijoje dažniausiai vartojamas šiomis trimis reikšmėmis: 1) virš žemės matoma erdvė, 2) dvasinė sritis ir 3) aukšta, šlovinga padėtis. Kiekvienu atveju žodžio reikšmę suprasti padeda kontekstas. a

1.   Virš žemės matoma erdvė. Šia reikšme vartojamas žodis „dangus“ nurodo žemę supančią atmosferą, kur pučia vėjas, skraido paukščiai, susidaro lietaus ir sniego debesys, blyksi žaibai (Psalmyno 78:26; Patarlių 30:19; Izaijo 55:10; Luko 17:24). Šis žodis taip pat gali reikšti kosmosą – erdvę, kurioje išsidėstę „saulė, mėnulis, žvaigždės“ (Pakartoto Įstatymo 4:19; Pradžios 1:1).

2.   Dvasinė sritis. Žodis „dangus“ taip pat gali reikšti nuo materialios visatos atskirtą dvasinę sritį, kurioje egzistuoja aukštesnė gyvybės forma (1 Karalių 8:27; Jono 6:38). Dievas Jehova yra dvasia, taigi jis gyvena šioje srityje (Jono 4:24). Joje taip pat gyvena angelai – Dievo sukurtos dvasinės esybės (Mato 24:36). Kai kuriais atvejais žodis „dangus“ yra įasmeninamas ir reiškia ištikimus angelus, „šventųjų susirinkimą“ (Psalmyno 89:5–7, K. Burbulio vertimas).

    Biblijoje dangumi taip pat vadinama ta dalis dvasinės srities, kurioje yra Jehovos buveinė (1 Karalių 8:43, 49; Hebrajams 9:24; Apreiškimo 13:6). Pavyzdžiui, Biblijoje buvo išpranašauta, kad Šėtonas ir jo demonai bus iš dangaus išmesti ir jiems nebebus leista pasirodyti Jehovos akivaizdoje. Tačiau jie ir toliau liks dvasinėje srityje (Apreiškimo 12:7–9, 12).

3.   Aukšta, šlovinga padėtis. Biblijoje žodžiu „dangus“ dar gali būti nurodoma aukšta kieno nors padėtis, dažniausiai susijusi su valdžia. Tokią padėtį, pavyzdžiui, užima:

   •   Dievas Jehova – visagalis visatos Valdovas (2 Metraščių 32:20; Luko 15:21).

   •   Dievo Karalystė, tai yra žmonių valdžias pakeisianti dangiškoji vyriausybė. Biblijoje ji vadinama „nauju dangumi“ (Izaijo 65:17; 66:22; 2 Petro 3:13). b

   •   Žemėje gyvenantys krikščionys, kurie turi viltį eiti į dangų (Efeziečiams 2:6).

   •   Žmonių valdžios, kurios iškelia save aukščiau savo pavaldinių (Izaijo 14:12–14; Danieliaus 4:20–22; 2 Petro 3:7).

   •   Piktos dvasinės esybės, dabar valdančios pasaulį (Efeziečiams 6:12; 1 Jono 5:19).

Kaip dangus atrodo?

 Dvasinėje srityje veikla virte verda. Šimtai milijonų joje gyvenančių angelų vykdo Jehovos žodį (Psalmyno 103:20, 21; Danieliaus 7:10).

 Biblijoje sakoma, kad danguje yra labai šviesu (1 Timotiejui 6:15, 16). Pranašas Ezechielis regėjime, kuriame matė dangų, išvydo „blizgančią pašvaistę“. O Danielius dangaus regėjime matė „ugnies upę“ (Ezechielio 1:26–28; Danieliaus 7:9, 10). Dangus yra šventa, tyra, nuostabaus grožio vieta (Psalmyno 96:6; Izaijo 63:15; Apreiškimo 4:2, 3).

 Iš to, kas Biblijoje rašoma apie dangų, suprantame, kad jis išties įspūdingas (Ezechielio 43:2, 3). Vis dėlto iki galo suvokti, koks yra dangus, mums neįmanoma, nes savo juslėmis dvasinės srities nepajėgiame nei pamatyti, nei pajusti.