Biblija yra 66 nedidelės apimties šventų knygų rinkinys. Ji buvo parašyta per maždaug 1600 metų. Biblijoje užrašytas paties „Dievo žodis“ – žinia, kurią jis nori pranešti žmonėms (1 Tesalonikiečiams 2:13).

Šiame straipsnyje:

•  Keletas faktų apie Bibliją

•  Apie ką Biblijoje rašoma?

•  Ar Biblijos tekstas buvo pakeistas?

•  Kodėl yra tiek daug Biblijos vertimų ir kuo jie skiriasi?

•  Kas nusprendė, ką reikia įtraukti į Bibliją?

•  Ar yra kokių dingusių Dievo įkvėptų knygų?

•  Kaip susirasti nurodytas Biblijos eilutes?

•  Biblijos knygų sąrašas

•   Kas šią knygą parašė? Biblijos Autorius yra Dievas. Per savo dvasią jis įkvėpė apie 40 vyrų užrašyti jo mintis (2 Timotiejui 3:16). Kai kurie iš tų rašytojų yra Mozė, karalius Dovydas, Matas, Morkus, Lukas ir Jonas. a

   Kodėl galime teigti, kad Biblijos Autorius yra Dievas? Sakykim, verslininkas liepia sekretoriui jo vardu parašyti laišką ir pasako, kokios mintys į jį turi būti įtrauktos. Nors tas mintis suformuluoja ir išdėsto sekretorius, laiško autorius yra verslininkas. Panašiai yra su Biblija: nors jos teksto rašytojai yra žmonės, jie užrašė ne savo, o Dievo mintis. Taigi Biblijos Autorius yra Dievas.

•   Iš kur kilęs pavadinimas „Biblija“? Pavadinimas kilęs iš graikų kalbos žodžio (biblia), reiškiančio „knygelės“. Šiuo žodžiu laikui bėgant imta vadinti visas Dievo įkvėptas šventas knygas, visą jų rinkinį.

•   Kada Biblija buvo parašyta? Biblija pradėta rašyti 1513 m. p. m. e. ir baigta maždaug 98 m. e. m. Taigi ji buvo rašoma daugiau kaip 1600 metų.

•   Ar yra išlikęs Biblijos teksto originalas? Ne, nes Biblijos rašytojai rašė ant netvarių medžiagų – papiruso ir odos (pergamento). Įgudę perrašinėtojai daugybę amžių kruopščiai darė Biblijos nuorašus, todėl jos tekstas buvo išsaugotas ir išliko iki mūsų dienų.

•   Kas yra Senasis Testamentas ir Naujasis Testamentas? Tai yra dvi Biblijos dalys. Senasis Testamentas buvo parašytas daugiausia hebrajiškai b ir dar vadinamas hebrajiškąja Biblijos dalimi, o Naujasis Testamentas buvo parašytas graikų kalba ir dar vadinamas graikiškąja Biblijos dalimi. c

•   Kokio turinio knygos sudaro Bibliją? Biblijoje yra istorinių pasakojimų, įstatymų, pranašysčių, patarlių, laiškų, giesmių ir įvairių poetinių tekstų. (Žiūrėkite „ Biblijos knygų sąrašą“.)

 Biblija prasideda trumpu aprašymu, kaip Visagalis Dievas kūrė dangų ir žemę. Skaitydami šią knygą sužinome: Dievas yra vardu Jehova ir jis nori, kad žmonės kuo geriau jį pažintų (Psalmyno 83:18).

 Biblijoje pasakojama, kaip buvo apjuodinta Jehovos reputacija ir kaip jis ją apgins.

 Skaitydami Bibliją sužinome, kokią ateitį Dievas yra numatęs žmonijai. Joje rašoma, kad visi vargai greitai baigsis – nebeliks nieko, dėl ko žmonės šiandien kenčia ir vargsta.

 Biblijoje užrašyta nemažai naudingų pamokymų. Štai keletas pavyzdžių.

•   Kaip geriau sutarti su kitais. „Tad visa, ko norite, kad žmonės jums darytų, jūs patys jiems darykite“ (Mato 7:12).

   Pamokymo esmė: su kitais turime elgtis taip, kaip norėtume, kad elgtųsi su mumis.

•   Kaip kovoti su nerimu. „Nesirūpinkite dėl rytojaus, nes rytdiena turės savų rūpesčių. Kiekvienai dienai gana savo bėdų“ (Mato 6:34).

   Pamokymo esmė: nereikėtų pernelyg nerimauti dėl to, kas galbūt nutiks ateityje; geriau spręsti vienos dienos problemas.

•   Kaip sustiprinti santuokos ryšį. „Kiekvienas iš jūsų temyli savo žmoną kaip save, o žmona tegul didžiai gerbia vyrą“ (Efeziečiams 5:33).

   Pamokymo esmė: jei sutuoktiniai vienas kitą mylės ir gerbs, jų santuoka bus tvirta ir laiminga.

 Ne. Kruopščiai išanalizavus ir palyginus senovinius Biblijos rankraščius su šių dienų Biblijos tekstu paaiškėjo, kad jos turinys bėgant amžiams iš esmės nepasikeitė. Ir tai nenuostabu, – Dievas pasirūpino, kad žmones pasiektų būtent tokia žinia, kokią jis nuo pat pradžių norėjo jiems pranešti (Izaijo 40:8). d

 Kalbų, kuriomis Biblija buvo rašoma, dauguma skaitytojų šiandien nesupranta. Kadangi Biblijoje užrašytą „gerąją naujieną“ turi sužinoti žmonės iš viso pasaulio – iš „visų tautų, giminių, kalbų ir genčių“, – labai svarbu, kad Dievo Žodis būtų išverstas į kuo daugiau kalbų (Apreiškimo 14:6).

 Biblijos vertimai skirstomi į tris pagrindines grupes:

•   pažodiniai vertimai (tekstas perteikiamas kiek įmanoma pažodiškiau, laikantis originalo kalbos gramatikos);

•   prasminiai vertimai (verčiant parenkami žodžiai, kurių reikšmė aiškiai perteikia originalo teksto mintį);

•   laisvieji vertimai (tekstas atpasakojamas, siekiant jį padaryti lengvą ir malonų skaityti; vis dėlto dėl laisvo minčių dėstymo originalo teksto prasmė gali tapti neaiški ar išsikreipti).

 Geras Biblijos vertimas yra toks, kuriame išlaikoma pusiausvyra tarp pažodiškumo ir aiškumo, kitaip tariant, mintys perteikiamos kiek įmanoma pažodiškiau ir sykiu atsižvelgiama į tai, kad šiuolaikiniam skaitytojui jos būtų aiškios. e

 Tai nusprendė Biblijos Autorius, Dievas. Savo šventuosius žodžius Dievas apreiškė senovės Izraelio tautai, kad ji išsaugotų juos ateities kartoms (Romiečiams 3:2).

 Ne, jokių dingusių knygų nėra. Biblijoje randame tam tikrus kriterijus, pagal kuriuos galima nustatyti, kokie raštai laikytini jos dalimi, o kokie ne (2 Timotiejui 1:13). Kai kurių manymu, keletas neseniai rastų senovinių tekstų turėtų būti įtraukti į Bibliją, f tačiau jie tų kriterijų neatitinka ir su Dievo įkvėptomis knygomis nedera. g