Apie tai, kaip žinoti, kurie žmonės yra tikrojo tikėjimo išpažinėjai, Biblijoje parašyta: „Juos atpažinsite iš jų vaisių. Argi vynuogės skinamos nuo dygiakrūmių ar figos nuo dagių?“ (Mato 7:16) Kaip vynmedį nuo dygiakrūmio nesunku atskirti iš vaisių, taip ir tikrąją religiją nuo klaidingos atskirsime iš tam tikrų požymių.

1.   Tikrosios religijos mokymai turi būti pagrįsti Biblija, o ne kokio nors žmogaus idėjomis (Jono 4:24; 17:17). Pavyzdžiui, tikroji religija turi mokyti tiesos apie sielą ir apie būsimą amžinąjį gyvenimą rojuje žemėje (Psalmyno 37:29; Izaijo 35:5, 6; Ezechielio 18:4). Taip pat drąsiai demaskuoti klaidingų religijų skleidžiamą melą (Mato 15:9; 23:27, 28).

2.   Tikrasis tikėjimas privalo padėti žmonėms pažinti Dievą, pavyzdžiui, mokyti, kad Dievas turi vardą – Jehova (Psalmyno 83:18; Izaijo 42:8; Jono 17:3, 6; Apreiškimo 4:11). Tikrasis tikėjimas taip pat turi mokyti, kad Dievas yra pažinus asmuo, norintis užmegzti artimą ryšį su žmonėmis (Jokūbo 4:8).

3.   Tikrosios religijos išpažinėjai turi tikėti, kad išgelbėjimas įmanomas tik per Jėzų Kristų. (Apaštalų darbų 4:10, 12). Jie turi paklusti Jėzaus įsakymams ir stengtis sekti jo pavyzdžiu (Jono 13:15; 15:14).

4.   Tikrojo tikėjimo atstovai vienintele žmonijos viltimi turėtų laikyti Dievo Karalystę ir uoliai skelbti apie ją kitiems (Mato 10:7; 24:14).

5.   Tikroji religija turi skatinti ugdytis nesavanaudišką meilę (Jono 13:35). Taip pat mokyti gerbti visus žmones, nesvarbu, kokia jų rasė, kultūra, kilmė ar kalba (Apaštalų darbų 10:34, 35). Kadangi myli artimą, tikrojo tikėjimo išpažinėjai negali dalyvauti karuose (Michėjo 4:3; 1 Jono 3:11, 12).

6.   Tikrojoje religijoje neturi būti atlyginimą gaunančių dvasininkų, nė vienam jos išpažinėjui negali būti suteikiami skambūs titulai (Mato 23:8–12; 1 Petro 5:2, 3).

7.   Teisingojo tikėjimo išpažinėjai turi visiškai nesikišti į politinius reikalus (Jono 17:16; 18:36). Vis dėlto šalies valdžią jie privalo gerbti ir jai paklusti, nes Biblijoje įsakoma: „Kas Cezario, atiduokite Cezariui [tai yra valdžios atstovams], o kas Dievo – Dievui“ (Morkaus 12:17; Romiečiams 13:1, 2).

8.   Teisingasis tikėjimas turi būti gyvenimo būdas, ne tik apeigos ar papročiai. Jo išpažinėjai privalo laikytis Biblijoje nurodytų moralės normų visose gyvenimo srityse (Efeziečiams 5:3–5; 1 Jono 3:18). Bet tai neturi tapti jiems našta. Garbindami „laimingąjį Dievą“ jie turėtų patirti daug džiaugsmo (1 Timotiejui 1:11).

9.   Tikrosios religijos išpažinėjų turi būti mažuma (Mato 7:13, 14). Dėl to, kad vykdo Dievo valią, jie turėtų būti niekinami, pajuokiami ar net persekiojami (Mato 5:10–12).

Vien jausmo neužtenka

 Rinktis religiją vadovaujantis tik jausmais yra pavojinga. Biblijoje nusakyta, kad ateis laikas, kai žmonės „susikvies sau mokytojų, kad tie pataikautų jų ausims“ (2 Timotiejui 4:3). Todėl Biblijoje esame raginami priklausyti tokiam tikėjimui, kuris yra tyras ir nesuterštas „mūsų Dievo ir Tėvo akyse“, net jei daugumai žmonių jis nepatinka (Jokūbo 1:27; Jono 15:18, 19).