•  Kaip skaisti mergelė galėjo susilaukti kūdikio?

•  Kodėl Jėzus turėjo gimti iš mergelės?

•  Ar Marija visą gyvenimą buvo mergelė?

•  Ar mergelė Marija buvo „nekaltai prasidėjusioji“?

•  Ar Mariją turėtume garbinti?

 Iš Biblijos sužinome, kad Marijai, dar netekėjusiai, skaisčiai merginai, teko neprilygstama garbė tapti Jėzaus motina. Apie šį stebuklą buvo pranašaujama Izaijo knygoje, o kaip viskas išsipildė, aprašyta evangelijose pagal Matą ir Luką.

 Izaijo pranašystėje apie Mesijo gimimą sakoma: „Štai mergelė laukiasi kūdikio; ji pagimdys sūnų“ (Izaijo 7:14). Dievo dvasios įkvėptas evangelistas Matas šią Izaijo pranašystę susiejo su Marija. Papasakojęs apie stebuklingą Marijos nėštumą, Matas pridūrė: „Visa tai įvyko, kad išsipildytų Jehovos per pranašą pasakyti žodžiai: ‘Štai mergelė a taps nėščia ir pagimdys sūnų, ir jie pavadins jį Emanueliu, išvertus – „Dievas su mumis“’“ (Mato 1:22, 23).

 Evangelistas Lukas irgi papasakojo, kaip Marija tapo nėščia. Jis rašė, kad Dievas siuntė angelą Gabrielių „pas mergelę, sužadėtą su vyru, vardu Juozapas, iš Dovydo namų. Mergelės vardas buvo Marija“ (Luko 1:26, 27). Marijos žodžiai patvirtino, kad ji iš tiesų yra mergelė. Išgirdusi, kad turės tapti Jėzaus, Mesijo, motina, ji tarė: „Kaip tai įvyks, jeigu aš neturiu santykių su vyru?“ (Luko 1:34).

 Marija tapo nėščia Dievo galios – jo šventosios dvasios – veikimu (Mato 1:18). Marijai buvo pasakyta: „Ant tavęs nusileis šventoji dvasia ir Aukščiausiojo galia pridengs tave šešėliu. Todėl tas, kuris gims, bus vadinamas šventu, Dievo Sūnumi“ b (Luko 1:35). Dievas savo Sūnaus gyvybę stebuklingai perkėlė į Marijos įsčias. Taip ji pastojo.

 To reikėjo, kad Jėzus gimtų tobulu žmogaus kūnu ir galėtų išvaduoti žmoniją iš nuodėmės ir mirties (Jono 3:16; Hebrajams 10:5). Kai Dievas perkėlė Jėzaus gyvybę į Marijos įsčias, jo šventoji dvasia apgaubė embrioną ir saugojo, kad vystydamasis jis nebūtų paveiktas netobulumo (Luko 1:35).

 Šitaip Jėzus gimė tobulu žmogumi – tokiu, koks buvo Adomas prieš nusidėdamas. Apie Jėzų Biblijoje sakoma: „Jis nepadarė nuodėmės“ (1 Petro 2:22). Turėdamas tobulą kūną Jėzus galėjo sumokėti išpirką, kokios reikėjo žmonijai iš nuodėmės ir mirties išvaduoti (1 Korintiečiams 15:21, 22; 1 Timotiejui 2:5, 6).

 Iš Biblijos paaiškėja, kad Marija nebuvo mergelė visą laiką. Joje rašoma, kad Marija turėjo ir kitų vaikų (Mato 12:46; Morkaus 6:3; Luko 2:7; Jono 7:5).

 Nekaltojo Prasidėjimo dogma teigia, kad „Mergelė Marija nuo pat savo gyvenimo pradžios, tai yra nuo pat savo prasidėjimo momento, buvo apsaugota nuo GIMTOSIOS NUODĖMĖS. Visi žmonės paveldi nuodėmingą prigimtį ir yra nuodėmės sutepti. [...] Bet Marija ypatinga MALONE amžiams liko nuodėmės nepaliesta“ (žinynas New Catholic Encyclopedia). c

 Tačiau Biblijoje niekur nepasakyta, kad Marija buvo apsaugota nuo gimtosios nuodėmės (Psalmyno 51:7; Romiečiams 5:12). Marija pati pripažino esanti nuodėminga, nes po Jėzaus gimimo atnešė auką už nuodėmę, kaip buvo nurodyta Mozės įstatyme kūdikį pagimdžiusioms moterims (Kunigų 12:2–8; Luko 2:21–24). New Catholic Encyclopedia rašoma: „Nekaltojo Prasidėjimo dogma Biblijoje nėra aiškiai išreikšta. [...] Ji buvo priimta Bažnyčios sprendimu.“

 Marija yra puikus tikėjimo, klusnumo, nuolankumo ir meilės Dievui pavyzdys. Ji yra viena iš daugelio Dievui ištikimų žmonių, kuriais verta sekti (Hebrajams 6:12).

 Nors Marijai teko ypatinga garbė tapti Jėzaus motina, Biblijoje niekur nepasakyta, kad turėtume ją garbinti ar jai melstis. Jėzus neišskyrė savo motinos iš kitų ir neliepė savo mokiniams rodyti jai ypatingos pagarbos. Marija, beje, minima tik Evangelijose ir kartą Apaštalų darbų knygoje. Kitose 22 vadinamojo Naujojo Testamento knygose apie ją neužsimenama (Apaštalų darbų 1:14).

 Biblijoje nėra net užuominų, kad pirmojo amžiaus krikščionys Mariją būtų kaip nors aukštinę ar garbinę. Krikščionims prisakyta garbinti tik Dievą (Mato 4:10).